Lietuva iš „Statoil“ įsipareigojusi nupirkti 540 mln. kubinių metrų dujų. Bėda yra ta, kad Lietuvai tiek jų nereikia. Todėl perteklių reikėtų realizuoti biržoje už mažesnę nei importo kainą. Skirtumą padengtų reguliuojami vartotojai, taigi šilumos gamintojai. Dėl to brangtų šiluma.
Ir brangs, jeigu nebus priimtas naujas SGDT pajėgumų modelis, žurnalistams šią savaitę sakė „Litgas“ generalinis direktorius Dominykas Tučkus.
Brangtų šiluma?
Dabar dujų kaina svyruoja apie 25-27 eurus už megavatvalandę.* Jeigu nebūtų priimtas pajėgumų modelis, megavatvalandė dujų pabrangtų iki maždaug 40 eurų. Taigi reguliuojami šilumos gamintojai, brangiau mokėdami už dujas, pakeltų ir šilumos kainas.
SGDT iš „Statoil“ įsigis, kaip ir šiemet, 540 mln. kubinių metrų dujų, taigi 280 mln. kubinių metrų daugiau, nei reikia Lietuvos reguliuojamam energetikos sektoriui.
Kodėl?
Reguliuojamiems šilumos gamintojams kitais metais bus parduota 260 mln. kubinių metrų gamtinių dujų iš terminalo. Tačiau SGDT iš „Statoil“ įsigis, kaip ir šiemet, 540 mln. kubinių metrų dujų, taigi 280 mln. kubinių metrų daugiau, nei reikia Lietuvos reguliuojamam energetikos sektoriui.
Perteklių teks parduoti biržoje už rinkos kainą, kuri yra mažesnė už SGDT reguliuojamiems gamintojams parduodamas dujas. Skirtumą teks padengti tiems patiems energijos gamintojams, taigi vietoje 27 eurų už megavatvalandę jie mokės maždaug 40 eurų. O tai neabejotinai guls ant šilumos vartotojų pečių.
O kiek brangs šiluma, priėmus pajėgumų modelį? D.Tučkus tikslių prognozių nepateikė, tačiau jis daro prielaidą, kad šiluma nebrangs, mat kainų skirtumą padengs didesnis ratas dujų vartotojų. Be to, dalį padengtų rezervą užtikrinanti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.
Šiluma vis tiek brangs
Jeigu šiluma brangs ne Vilniuje, tai daugiau už ją teks mokėti Šakiuose, Akmenėje, Šalčininkuose ir Utenoje. Energetikos ministras Rokas Masiulis, antrą kartą Seime pristatinėdamas pajėgumų modelį, aiškino, kad priėmus pajėgumų modelį keturiose savivaldybėse sąnaudų rodyklė nežymiai pasisuktų į didesnę pusę – Šakiuose, Akmenėje, Šalčininkuose ir Utenoje.
Tiesa, brangimas būtų nežymus, palyginti su tuo, kas lauktų sostinės, nepriėmus modelio – Vilniuje šiluma brangtų 20 proc.
Su nekantrumu Seimo sprendimo laukia ir „Achema“, kuri dabar padengia pusę terminalo išlaikymo kaštų.
Kas keistųsi?
Šiuo metu vartotojai už dujų tiekimo saugumą moka priklausomai nuo suvartoto dujų kiekio (mokėdami tiekimo saugumo dedamąją). Tačiau dalis vartotojų dujas vartoja netolygiai arba jų beveik visai nevartoja, nors jiems yra užtikrinama galimybė bet kada gauti reikiamą dujų kiekį.
„Tam, kad būtų garantuotas dujų tiekimas, turi būti tinkamai prižiūrima dujų infrastruktūra. Ši priežiūra kainuoja. Nevartodami dujų arba vartodami mažai dujų, vartotojai už tiekimo saugumą iki šiol nesusimokėdavo (arba susimokėdavo mažiau, nei turėtų). Paprastai kalbant, pajėgumų modelio dedamoji priklausytų nuo vartotojo prognozuojamo maksimalaus vienos paros dujų poreikio“, – 15min.lt yra sakęs energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.
„Teigiamo rezultato daugeliui vartotojų pavyks pasiekti dėl to, kad į pajėgumų modelį bus įtraukta „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), kuri padengs didžiausią dalį gamtinių dujų tiekimo saugumo sąnaudų. LEG užtikrins vietinį elektros gamybos rezervą, todėl jai turi būti užtikrintas gamtinių dujų tiekimo saugumas“, – aiškino M.Dubauskas.
*1 kubinis metras (m3) dujų = 10,4 kilovatvalandžių (kWh) arba 1000 m3 dujų = 10,4 megavatvalandžių (MWh).
Vertinant gamtinių dujų, tiektų į Lietuvą, istorinius duomenis – vidutinis viršutinis dujų šilumingumas 2014 m. buvo 10,4 MWh/1000 m3. Priklausomai nuo dujų, tiekiamų iš terminalo, šilumingumo ir dujų kiekio formulė gali šiek tiek kisti.
Šilumingumas – tai šilumos (energijos) kiekis, gaunamas visiškai sudegus vienam kubiniam metrui gamtinių dujų.
