Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisas: už balsavo 128 Seimo nariai, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Vis dėlto be Latvijos ir Estijos, kurios teigia esančios dar nepasirengusios, projektas negalės būti įgyvendintas anksčiau numatyto laiko – 2025 metų pabaigos.
Lenkijos energetikos instituto Gdansko filialo atlikta sistemos stabilumo studija parodė, kad rengiantis greitesniam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europos tinklais, sistema pagal visus nagrinėtus scenarijus 2024 metais galėtų veikti saugiai, teigia Energetikos ministerija.
Ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad Lietuva yra pasirengusi, kad sinchronizacija įvyktų jau 2024 metais ir to bus siekiama „visomis išgalėmis“.
Be kita ko, jis ankščiau Seimui sakė, kad pakeitimai dėl sinchronizavimosi su Europos tinklais spartinimo sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos.
Tai buvo antras bandymas priimti įstatymą, nes antradienį dėl opozicijos boikoto pritrūkus kvorumo neįvyko galutinis balsavimas dėl šių pataisų – protestuodama prieš laiko susitikti nerandančią vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, opozicija nesiregistravo balsavimams. Įstatymams priimti riekia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.
