Už Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą po svarstymo antradienį balsavo 82 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 26.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, priėmus įstatymą Lietuva turės aiškius rodiklius, kaip panaudoti metaną, kiek jo bus maišoma į kurą. Ministro teigimu, 2030 metais elektromobiliai sudarys apie 15 proc. viso šalies transporto.
„Nuo Seimo sprendimo priklausys biodegalų rinkos persiskirstymas“, – žadėjo jis.
Tuo metu „darbietis“ Aidas Gedvilas projektą vadino „niekinės vertės dokumentu“. Pasak jo, jeigu biodegalais nebus laikomi degalai iš palmių aliejaus, bus monopolizuota rapsų rinka.
„Valstietė“ Laima Nagienė mano, kad įstatymas leis importuoti abejotinos kilmės degalus.
Projekte numatyta, kad savivaldybės skatins viešojo transporto, keleivių vežimo bei kitas įmones naudoti alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones, joms bus leidžiama nustatyti mažos taršos zonas, bus skatinamas elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas.
Siūloma nustatyti, kad benzino litre turi būti ne mažiau kaip 6,6 proc., o dyzeline – 6,2 proc. biodegalų.
Iki 2030 metų Lietuvoje planuojama įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iki 2025 metų tokių lengvųjų automobilių turi būti ne mažiau kaip 10 proc., o krovininių iki 3,5 tonos – 30 proc. viešųjų pirkimų sandorių.
Iki 2030 metų šie rodikliai turi pasiekti 50 proc. ir 100 proc., o nuo 2030 metų įprasti krovininiai automobiliai, išskyrus varomus alternatyviais degalais, negalėtų būti registruojami.
Finansinė parama įsigyjant elektromobilius ar įrengiant įkrovimo stoteles bus teikiama, kol jie sudarys ne mažiau kaip 10 proc. visų lengvųjų automobilių.
Projekte numatyta, kad degalai iš atsinaujinančių išteklių nuo 2022 metų turėtų \sudaryti ne mažiau kaip 6,8 proc. tiekėjo rinkai patiekto benzino ir dyzelino, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 proc. turėtų sudaryti pažangieji biodegalai. Nuo 2023 metų šie rodikliai turėtų didėti iki 7,2 proc. ir 0,4 proc., nuo 2024 metų – iki 7,8 proc. ir 0,7 proc., kol 2030 metais pasiektų 16,8 proc. ir 3,5 proc.
Biodujos iš atsinaujinančių energijos išteklių nuo 2025 metų turėtų sudaryti ne mažiau kaip 4,2 proc. rinkai patiekto kuro, nuo 2026 metų – 6,3 proc., nuo 2027 metų – 8,4 proc., kol nuo 2030 metų rodiklis sieks ne mažiau kaip 16,8 proc.
Seimas nepritarė kelių parlamentarų siūlymui nelaikyti biodegalais iš alyvų palmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir jų atliekų pagamintų degalų.
Seimas linkęs palmių aliejų biodegalų gamybai leisti naudoti iki 2024 metų. Tai būtų ambicingiau už Europos Sąjungos reikalavimus, kurie įsigaliotų vėliau – nuo 2030 metų.
