Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė „valstiečių“ frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.
Pristatydamas pataisas Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kęstutis Bacvinka teigė, kad naujas reguliavimas turėtų sumažinti importuojamo biokuro naudojimą šilumos gamyboje, taip padidinant vietinio kuro deginimą.
„Nesiekiama riboti biokuro importo į Lietuvos teritoriją, nes jis gali būti naudojamas ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, kaip žaliava plokščių gamyboje, tačiau siekiama užtikrinti, kad strateginės svarbos šilumos gamybos sektoriuje būtų kuo mažiau naudojami, o kuo plačiau – vietiniai atsinaujinantys energetikos ištekliai. O šilumos kaina nepriklausytų nuo trečiųjų šalių politinių sprendimų“, – teigė K.Bacvinka.
Jei pataisos bus priimtos, šilumos gamintojai iš trečiųjų šalių per metus negalės įsigyti daugiau nei 20 proc. biokuro. Jei gamintojai pažeis tvarką, baudos sieks nuo iki 10 proc. jų metinių pajamų – iki 20 tūkst. eurų, o jei tiekėjai slėps kuro kilmę, jie galės būti vieneriems metams pašalinti iš biržos ir negalės sudaryti sutarčių su šilumos gamintojais.
Juk į mūsų rinką patenka labai daug nekokybiškų kiniškų prekių. Mes galėtume nustatyti, kad kokioje nors srityje jų gali būti ne daugiau kaip 20 proc. Ir tos pačios baltarusiškos prekės.
K.Bacvinka pabrėžė, kad dėl biokuro prekybos griežtinimo šilumos kainos neaugs.
„Ženklaus pasikeitimo kainoje tikrai neturėtų įvykti, nes biokuro kaina šilumos kainoje tesudaro viso labo 12 proc. Taigi, tai neturi turėti įtakos“, – žadėjo K.Bacvinka.
Ekonomikos komitete dirbantis Jurgis Razma klausė, ar nereikėtų reguliuoti ir kitų prekių iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Kinijos, importo.
„Juk į mūsų rinką patenka labai daug nekokybiškų kiniškų prekių. Mes galėtume nustatyti, kad kokioje nors srityje jų gali būti ne daugiau kaip 20 proc. Ir tos pačios baltarusiškos prekės.
Sakykime, traktorių rinkoje galbūt, kad baltarusiškų traktorių būtų ne daugiau kaip 20 proc.“, – ironizavo J.Razma.
Jis abejojo, ar toks siūlomas reguliavimas „teisiškai tinkamas“: „Jeigu iš Baltarusijos biokuras patenka nekokybiškas, žiūrėti per kokybės reikalavimus, per muitus, ką mes galime padaryti, kad jo iš viso jo nebūtų tada.“
Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas tikino, kad pataisas inicijuoja vietiniai biokuro gamintojai, nes pradėjus veikti Kauno ir Vilniaus kogeneracinėms jėgainėms, biokuro paklausa mažėja.
„Šilumos ūkio rinkoje dabar susiklostė tokia situacija, kad biokuro gamintojai patiria labai didelę konkurenciją, ypač pradėjus veikti Kauno atliekų deginimo jėgainei, todėl biokuro vartojimas mažėja. Natūralu, kad atsidarius dar ir Vilniaus jėgainei biokuro vartojimas dar sumažės. Ar (...) ne biokuro gamintojai suinteresuoti mažinti konkurenciją ir dirbtinai riboti importą į Lietuvos rinką?“ – svarstė jis.
Energetikos viceministras Egidijus Purlys yra sakęs, kad nauja tvarka nustatytų importuoto ir vietinio biokuro santykį ir neskatintų vietos gamintojų didinti produkcijos kainų.
E.Purlio teigimu, šiemet biokuro žaliava iš Baltarusijos sieks 20 proc. rinkos.
K.Bacvinka teigė, kad dabar iš Baltarusijos įvežama 60 proc. ar net daugiau viso biokuro. Anot jo, Lietuvoje per metus pagaminama apie 17 mln. kub. metrų medienos, o apie 6 mln. kub. metrų supūdoma.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ yra įspėjusi, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių. Pasak asociacijos direktorės Vilmos Gaubytės, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.
Didžiausias biokuro tiekėjas, šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, užima 15,5 proc. rinkos ir nesiekia Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatytos 20 proc. rinkos ribos. 3/4 rinkos dalinasi ne mažiau kaip 15 įmonių – 17 įmonių užima 75 proc. rinkos.
Siekiama, kad Iki 2030 metų į Lietuvą importuojamas biokuro kiekis sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų.
