Penkių įstatymų pakeitimai skirti sumažinti potencialų elektros ir dujos kainų kilimą nuo kitų metų sausio.
Šiais pakeitimais būtų fiksuojamos elektros ir dujų kainos vartotojams, leidžiant susidariusias nepriemokas išdėstyti ilgesniame laikotarpyje. Taip pat pusmečiui atidedama antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaiga, o šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.
Gamtinių dujų įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Energijos išteklių rinkos įstatymo bei Šilumos ūkio įstatymo pataisoms buvo pritarta.
Už siūlymų paketą balsavo 66 parlamentarai, 50 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo.
Dėl šio įstatymo paketo bus dar kartą balsuojama Seime.
Opozicijai kliuvo ir veiksmų tempai, ir formuluotės
Prieš balsavimą pasisakęs Darbo partijos narys Artūras Skardžius teigė esantis nustebintas valdžios žingsnių. Jis sakė, kad Vyriausybės planas iš esmės leis „Ignitis“ grupei pasiskolinti ir skolos grąžinimą išdėstyti penkerių metų laikotarpyje.
Jis atkreipė dėmesį, kad šilumos tiekėjų paskolą turės grąžinti vartotojai per ilgesnį laiką. A.Skardžius teigė, kad „Ignitis“ gali skolintis 160–170 mln. eurų.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad elektros rinkos liberalizavimo metu elektros kainos visąlaik augo. „Didina kainas ir visuomeninis, ir nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“. Vartotojai liko prie suskilusios geldos, vieniems krizė, kitiems galimybė užsidirbti“, – sakė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius kėlė klausimą, ar visos numatytos priemonės yra skirtos elektros kainų amortizavimui.
„Turime padaryti vieną aiškią išvadą – turi būti gilesnis analitinis atliktas darbas, ypač energetiniame sektoriuje, kada gamtinių dujų kainos svyravimas yra labai stiprus. 2021 m. pradžioje sukauptų dujų atsargos Inčukalnio saugykloje buvo per mažos. Tam tikrą laikotarpį mūsų šilumos gamyboje kaštuose dujų kainos dalis sudarė 10 eurų už MWh, kai dabar sudaro apie 100 eurų už MWh“, – kalbėjo parlamentaras.
Dabar šilumos ūkyje naudojama apie 80 proc. biokuro, tačiau pastaruoju metu biokuro kainos Lietuvoje auga labiausiai tarp Baltijos valstybių. A.Butkevičius sakė nesitikintis, kad biokuras per artimiausius metus atpigs.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė stebėjosi, kad Vyriausybė pradėjo ieškoti sprendimų dėl kainų jau prasidėjus šildymo sezonui.
„Manau, kad kainų didėjimo suvaldymui reikėjo ruoštis gerokai anksčiau. Aš nesu tikra, kad siūlomi pakeitimai turės norimą efektą“, – sakė ji.
Parlamentarė teigė balsuosianti prieš siūlomus pakeitimus. Jai užkliuvo tai, kad įgyvendinus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, tiekimo įmonės ne visais atvejais galės užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
Ji teigė, kad Gamtinių dujų įstatyme pakeitus sąvoką „buitiniams“ vartotojams į „pažeidžiamiems“ vartotojams, siaurinamas ratas žmonių, kuriems iki šiol įstatymas užtikrino apsaugą dėl dujų tiekimo nutraukimo rizikos.
Parlamentaras Justinas Urbanavičius ragino palaikyti šiuos pakeitimus. Savo apsisprendimą jis argumentavo tuo, kad Lietuva yra priklausoma nuo išteklių iš užsienio, be to, atlikusi dar nedaug veiksmų, kad šalies energetikos sektoriuje atsinaujinančių išteklių dalis būtų reikšmingesnė.
Laisvės partijos narys Remigijus Žemaitaitis nepritarė šiems siūlymams. Jis argumentavo, kad šalyje yra užtektinai vietinių išteklių, kurie padėtų išgyventi prognozuojamą energetikos kainų šuolį. „Šiandien Lietuva turi net per daug išteklių, kuriuos galėtų eksportuoti, pradedant miškais ir jų kirtimu. Pusė milijono hektaro miškų nėra atiduoti urėdijoms ir jie yra netvarkomi. Turime penkis durpynus, kur durpių išgauname tik 1,2 proc. kai estai 3,7 proc.“, – sakė parlamentaras.
Pakeitimais siekiama užtikrinti palankesnes energetikos kainas
Įstatymo pakeitimais siekiama dujų kainų augimą vartotojams išdėstyti ilgesniame laikotarpyje. Maksimalus siūlomas periodas – iki penkerių metų.
Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo. Šiuo metu per biržą jie privalo įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio.
Seimo Ekonomikos komitetas pirmadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai, kad savo iniciatyva arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prašymu dujų tiekimo įmonės, aptarnaujančios daugiau nei 100 tūkst. vartotojų, pateiktų išsamią informaciją, kaip valdo kainų rizikas.
Preliminariai skaičiuojama, kad elektros kaina reguliuojamiems buitiniams vartotojams nuo sausio didės 21 proc., dujų kaina virykles turintiems žmonėms kils iki 20 proc., dujomis šildantiems namus – iki 30 proc.
Elektros kainų augimą sumažinti taip pat siekiama atidedant elektros antrojo rinkos liberalizavimo etapo terminą iki liepos 1 d. Pagal dabar galiojančią tvarką, vartotojai, sunaudojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros energijos per metus, pasirinkti nepriklausomą tiekėją turi iki gruodžio vidurio.
