Antradienį A.Skardžiaus iniciatyva į Seimo darbotvarkę įtraukta pataisa, pagal kurią atliekų deginimo jėgainės negalėtų atsidurti per 20 km nuo gyvenamųjų teritorijų. Tokią pataisą pažeistų ne tik naujai statomos Vilniaus bei Kauno kogeneracinės jėgainės, bet ir pačiame Klaipėdos mieste jau esanti „Fortum“ atliekų deginimo jėgainė.
Kovojame su vėjo malūnais, su atliekų jėgainėmis, kurios spręstų ir Zabieliškių sąvartyno perpildymą, ir Kazokiškių sąvartyno kvapus, – sakė Simonas Gentvilas.
Kadangi toks klausimas anksčiau nebuvo planuotas, konservatorius Andrius Kubilius paprašė pertraukos, kol būtų gauta papildomos informacijos.
Kartu ir kitos Seimo opozicinės partijos ėmėsi priešintis pataisai, kurią vadino galimai korupcine – prašė ją ištirti Seimo Antikorupcijos komisijos.
Tokiai pataisai nepritarė netgi Aplinkos ministerija, o Seimo Teisės departamentas siūlė svarstyti kitas alternatyvas.
Tačiau pataisą nedelsiant svarstyti buvo pasirengę dauguma valstiečių ir žaliųjų, taip pat socialdemokratų darbo frakcijos atstovai – beveik visi balsavo prieš pertrauką arba susilaikė.
Valstybinių projektų ir 160 mln. valstybės jau išleistų lėšų stojo ginti trijų partijų atstovai: Algirdas Butkevičius, Andrius Kubilius, Simonas Gentvilas.
S.Gentvilas: šizofreniška
Liberalas S.Gentvilas stojo į tribūną abejodamas premjeru.
„Šita visa diskusija šiek tiek šizofreniška, nes pats premjeras rudenį balsuodamas už šį įstatymą balsavo „už“ su valdančiąja frakcija ir mūsų buvo tik trys, kurie balsavo prieš. Po pusmečio, paprašius Vyriausybės išvados, pats premjeras ir Vyriausybė pasakė, kad ne ne – įstatymas blogas. O šiandien premjeras atsižegnoja atliekų deginimo jėgainių, vadindamas jas korupcinėmis ir kitaip. Man atrodo Vyriausybė yra sutrikusi, ypač valdantieji valstiečiai“, – stebėjosi S.Gentvilas.
Jis parlamentarams rėžė, esą valstiečiai „siūlo viską, kas sužlugdytų projektus“, į kuriuos pati valstybė nusprendė investuoti šimtamilijonines lėšas.
„Paminėsiu keletą iniciatyvų: atliekų importo uždraudimas, atliekų deginimo ribojimas tieks 500 tūkst tonų per metus, 20 km atstumo apribojimo įtvirtinimas – tai keletas iniciatyvų, kurios skleidžia blogą žinią pačiam projektui, bankams, kurie skolina, ir projektuotojams, kurie neaišku, ar gamins“, – sako S.Gentvilas.
Jis priminė, kad nutraukus projektus lauktų 160 mln. eurų neišvengiamų nuostolių, neskaičiuojant pelno ir naudos, kurią sukurtų naujos jėgainės.
„Kovojame su vėjo malūnais, su atliekų jėgainėmis, kurios spręstų ir Zabieliškių sąvartyno perpildymą, ir Kazokiškių sąvartyno kvapus. Šiandien valstybė – su premjeru, kuris šizofreniškai blaškosi, tai balsuodamas už tokį įstatymą, tai Vyriausybės nutarimu sakydamas, kad toks įstatymas turi būti atmestas, tai vėl išvadindamas atliekų deginimo jėgaines korupciniais sandoriais. Tai rodo, kad valstybė yra visiškame pasimetime, arba tai reiškia artėjančius rinkimus“, – sako S.Gentvilas.
Jis priminė ir pavyzdžius, kad atliekos deginamos Europos sostinėse
„Danijoje beveik nebūna sniego, o aukščiausias kalnas siekia 170 metrų. Tačiau šį rudenį atsiras vienas kalnas, nuo kurio bus galima slidinėti ir žiemą, ir vasarą. Kalbu apie Kopenhagoje statomą atliekų deginimo jėgainę, kuri stovės už pusantro kilometro nuo milijardinės vertės Operos rūmų, už pusantro kilometro nuo undinėlės. Ir perspektyvoje, fotografuojant undinėlę, matysis pats jėgainės pastatas“, – pavyzdžius užsienyje parlamentarams pristatė S.Gentvilas.
A.Butkevičius: Lietuva įsipareigojusi nevežti atliekų į sąvartynus
Ginti kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų kūrenamos atliekos, stojo ir A.Butkevičius. Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainių projektai buvo pradėti jo vadovautos Vyriausybės.
„Truputį sunkoka kalbėti, kai šiandien spontaniškai buvo įtrauktas šitas klausimas. Tačiau keletą minčių norėčiau išsakyti dėl vykdomų manipuliacijų, spekuliacijų ir kitų negerų dalykų, kurie skamba ne tik Lietuvoje, bet ir visoj Europoje“, – teigė A.Butkevičius.
Jis Seimo nariams aiškino, kad projektų imtasi siekiant reikšmingai sumažinti šilumos kainas Vilniuje ir Kaune, tam buvo išsiderėta ES finansinė parama. Jis primena, kad privatus sektorius išnaudoja gyventojus.
„2013 m. pasistačius vieną privačią kogeneracinę elektrinę Kauno mieste, jos šilumos savikaina buvo nuo 5 iki 7 centų už kilovatvalandę, o pardavinėjo – nuo 15 iki 17 centų. Investicija atsipirko per vienerius metus. Kodėl tai jiems leidžiama?“ – buvęs premjeras priminė, kad privatūs tiekėjai pardavinėjo šilumą maksimaliomis galimomis kainomis.
Jis aiškina, kad socialdemokratų koalicija siekė sureguliuoti valstybiniu lygmeniu monopolines paslaugas – tam buvo parengti ir kogeneracinių elektrinių projektai.
„Gali konkuruoti, bet negali turėti pasipelnymo šaltinio iš paprastų vartotojų, kurie neturi kito būdo, kaip įsigyti šilumos energijos. Kitas dalykas – buvo daug dirbama kreipiantis į EK, kad gautume paramą iš ES ir kreiptasi į Junkerio fondą, kad irgi skirtų lėšų šiems projektams įgyvendinti. Kaip žinot, EK pritarė, ES parama skirta, ir iš Junkerio fondo lėšos yra skiriamos“, – sako A.Butkevičius.
Jis priduria, kad Lietuvai gresia sankcijos, jei Lietuva nevykdys įsipareigojimų ir toliau kraus atliekas sąvartynuose – jėgainėse atliekos būtų perdirbtos į šilumą ir elektrą.
Buvusį premjerą papiktino parlamentarė atliekų deginimo oponentė Virginija Vingrienė, kuri klaidino, kad gyventojams brangtų atliekų tvarkymas. Pasak A.Butkevičiaus, atliekų tvarkymas kaip tik atpigtų, kadangi didžiausia kaina taikoma vežant atliekas į sąvartyną.
„Man visiškai nesuprantamas atvejis, kodėl šiandien svarstomas šitas klausimas. Galiu kreiptis, kad būtų antikorupcinis vertinimas. Kai aš buvau premjeras, ne kartą buvo privačių ūkio subjektų užuominų – tačiau jiems aiškiai buvo pasakyta, kad socialdemokratų koalicinė Vyriausybė pasirinko kitą kelią ir valdys 51 proc. akcijų ir atsisakė privačios jėgainės“, – sako A.Butkevičius.
Tiesa, A.Butkevičiaus frakcijos kolegos socialdarbiečiai daugiausia palaikė siūlymą tą pačią dieną svarstyti atliekų deginimo draudimą.
A.Kubilius: Vyriausybė neturi plano
A.Kubilius itin stebėjosi Vyriausybės veiksmais.
„Pritariu A.Butkevičiaus išsakytai nuomonei, kad reikia bent jau Antikorupcinės komisijos tyrimo, nes iš to, kas matoma viešoje erdvėje, mes, tiesą sakant, nebesuprantame, ką planuoja daryti Vyriausybė. Ir taikos sutartis su privačiu investuotoju „Danpower“, pakeliui naikinant Lietuvos energijos“ jau pradėtus projektus. ... Arba Vyriausybė neturi plano, arba tas planas labai neskaidrus“, – sako A.Kubilius.
V.Vingrienė Seimo narius agitavo kuo greičiau svarstyti ir priimti įstatymo pataisą, kuri uždraustų deginti atliekas. Jos argumentai – Lietuva galėtų atliekas perdirbti ir panaudoti kitaip, nors tam jokios infrastruktūros taip pat nėra sukurta.
„Lietuva eina gana atsilikusiu keliu, investuojame į antrą nuo galo atliekų tvarkymo būdą – deginimą, kai dar investuojama ir į sąvartynų plėtrą. Čia paminėčiau šizofrenijos plėtrą“, – teigė V.Vingrienė
Pasak jos, perdirbti galima ir neperdirbamas atliekų kategorijas ir tai būtų naudinga tiek aplinkosaugos, tiek ekonomine prasme. Tačiau parlamentarė nepasakė nė vieno būdo, kaip tai būtų daroma.
„Deginimas – tai žaliavos sunaikinimas gaunant tik energiją, kai ir iš kitų būdų galima gauti pigesniu būdu“, – teigė V.Vingrienė.
Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms jau yra išduoti statybos leidimai bei vykdomos statybos, tad net jei ir būtų priimta nauja pataisa – ji greičiausiai negalėtų sustabdyti pradėtų statybos darbų.
