„Buvo sutarta kartu dirbti ieškant sutarimo su latvių ir estų kolegomis, kad projektas būtų įgyvendintas pagal planuojamus terminus“, – penktadienį pranešė Seimo Spaudos tarnyba.
Pasak pranešimo, pagrindinis iššūkis siekiant šio tikslo – karo Ukrainoje nulemtas medžiagų, įrangos ir kitų resursų kainų augimas.
Taip pat sutarta, kad būtina pakeisti kai kuriuos teisės aktus.
-
LEA: elektros kainų pikas laukia artimiausiais mėnesiais, vasarą didmeninė kaina nukris žemiau 20 ct/kWh
-
„Ignitis grupė“: įstatymu įtvirtinti „viršpelniai“ įmonei poveikio neturės
-
Vyras pustrečių metų vargsta su saulės elektrine: žadėto kiekio elektros nepagamina, bet kaltų nėra
-
G.Nausėda Švedijos premjerui pranešė apie nesutarimus dėl „viršpelnio“ pasidalijimo
Komitetas penktadienį susipažino su projekto įgyvendinimo eiga ir paankstintu jo planu, o juos pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys bei „Litgrid“ atstovai.
D.Kreivys anksčiau teigė, jog ankstesnė sinchronizacijos data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia paankstinti procesą ir sinchronizuotis 2024 metų vasarį.
