Komisijos posėdžiui vadovavęs parlamentaras Virgilijus Poderys politikams ir valstybinių institucijų vadovams vis kartojo klausimą – tai ką darysime, ką turime daryti, kad elektra iš nesaugios elektrinės nepapultų į Lietuvą. Tačiau atsakymai nedžiugino – iki 2025 metų tai bus padaryti beveik neįmanoma.
Latviai jau atsiuntė laišką
„Baltijos rinka priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo to, kaip kaip elgiasi mūsų kaimynai latviai ir estai. Latviai galėtų įsileisti komercinius srautus iš Rusijos ir Baltarusijos“, – priminė V.Poderys. Todėl draudimas leisti prekiauti Astravo elektra Lietuvoje gali tapti niekinis, minėjo Seimo narys. Baltarusiška elektra Latvijoje tiesiog „taps“ rusiška.
Lietuvos elektros sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas parlamentarams kartojo, kad dabar bet koks komercinis elektros srautas iš Baltarusijos patenka tik per Lietuvą. Tačiau latviai, jis priminė, inicijuoja naują prekybos metodiką.
Jis atskleidė, kad kaip tik šiandien, trečiadienį, „Litgrid“ gavo latvių dokumentus dėl būsimos elektros prekybos per Latviją, tačiau su jų turiniu dar nespėjo susipažinti. Rugsėjo 17 dieną numatytas dvišalis susitikimas.
I.Žilienė: mūsų rankos nesiekia sandorių tose šalyse
Jei į Latvijos biržą pateks baltarusiška elektra, virtusi rusiška, kas tada? Kaip elgsimės mes? Į tokius V.Poderio klausimus negalėjo atsakyti ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (buvusios Kainų komisijos) vadovė Inga Žilienė.
„Sandorių, kurie vyksta trečiosiose šalyse, nesiekia mūsų rankos, ir čia yra problema. Taigi jei Rusijos ir Baltarusijos elektros pirkėjai pasirašys sandorį, Lietuva to negalės niekaip paveikti“, – sakė ji.
Konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad turėtų būti stabdomi leidimai tiems, kurie prekiaus rusiška elektra. V.Poderys jam priminė, kad elektra automatiškai pateks į rinką kaip rusiška, nors iš tiesų gali būti pagaminta Astrave, tad įrodyti bus sunku.
„Elektra prekiauja biržos kompiuteris. Kai elektra patenka į Latvijos biržą, ji tampa anoniminė. Pirkėjai neturi supratimo, iš kur ji patenka“, – kalbėjo Lietuvos elektros sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas D.Virbickas. Jei leidimas bus išduotas Latvijoje, tai Lietuva čia jau nieko negalės padaryti.
Socialdemokratui Algirdui Butkevičiui buvo įdomu, kokia gali būti Astravo atominės elektrinės pagaminta elektra. D.Virbicko teigimu, kaina priklausys ir nuo Švedijos bei Suomijos kainų. Tiesa, pabrango taršos leidimai šiose šalyse, o tai padidino ir elektros kainą.
Tuo tarpu Rusijoje ir Baltarusijoje taršos mokesčių nėra, todėl ten pagaminta elektra gali būti pigesnė.
Ar galima kaip nors atsekti elektros kilmę, klausė „valstietė“ Virginija Vingrienė. D.Virbickas sakė, kad fiziškai elektra, jei ją Baltarusija parduos Rusijai per tarpininkus, atitekės į Lietuvą mums nežinant, kur ji pagaminta.
Prašo ir diplomatų pagalbos
Tai kada įsikiš diplomatai, klausimą kėlė „žaliasis“ parlamento narys Linas Balsys, tačiau atsakymo nesulaukė.
Tiesa, elektros importo mokestis „ant sienos“ – dar viena idėja, tačiau paaiškėjo, kad tam reiktų bent poros metų, nes reiktų suderinti su Europos Komisija. Pasak I.Žilienės, jei būtų gautas leidimas, pats mokestis tebūtų simbolinis.
Komisijos posėdyje dalyvavęs energetikos viceministras Egidijus Purlys sakė, kad bus peržiūrėtos metodikos prekybai su trečiosiomis šalimis.
„Taigi jei latviai įsileidžia rusišką elektrą, ji automatiškai patenka į mūsų šalį, ir jokių užkardų čia neturime. Taigi reikia griežtinti teisės aktus“, – siūlė V.Poderys, kartu primindamas, kad reikia ir patiems gaminti daugiau elektros.
Latvija ketina užsitikrinti elektros importą iš Rusijos, kai tik Lietuva atsisakys elektros importo iš Baltarusijos, šalyje pradėjus veikti Astravo AE. Latviai savo žingsnį motyvavo galimu elektros trūkumu regione.
