Grupė Seimo narių teigia, kad su Lietuvos rinką užplūdusiu pigiu baltarusišku biokuru negalintys konkuruoti šalies biokuro gamintojai atsidūrę ant bankroto ribos.
Dėl šios priežasties siūloma įvesti ribojimus, kad šilumos gamintojų įsigyjamas biokuras, pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės, negalėtų sudaryti daugiau nei 20 proc. įsigyto biokuro kiekio per metus.
Tai numatančias Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisas antradienį svarstyti priėmė Seimas.
Šių reikalavimų nesilaikančioms įmonėms grėstų baudos iki 10 proc. šilumos gamintojo metinių pajamų – iki 20 tūkst. eurų.
Tačiau šilumos tiekėjai tvirtina, kad toks sprendimas brangins šilumą šalyje, o konkurencijos specialistai įžvelgia konkurencijos pažeidimus.
Nori išlaikyti vietinius gamintojus
Šias įstatymo pataisas Seime pateikęs parlamentaras „valstietis“ Kęstutis Bacvinka tvirtino, kad šių pakeitimų tikslas – Lietuvos energetinis nepriklausomumas nuo trečiųjų šalių, taip pat siekis išsaugoti Lietuvos biokuro gamintojus. Pasak jo, Lietuvos biokuro gamintojai – ant bankroto ribos.
„Jei kažkurios šalies politinė valia būtų uždrausti biokurą ar jį pabranginti, mes savo sektorių panaikinę tampame priklausomi nuo jų“, – grėsmes įžvelgia K.Bacvinka.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis abejojo, ar tokius draudimus leidžia Pasaulio prekybos organizacija, o konservatorius Jurgis Razma stebėjosi, kodėl pasirinkta būtent 20 proc. kartelė.
Į E.Pupinio klausimą, kodėl Lietuvos biokuro gamintojai yra nekonkurencingi, K.Bacvinka atsakė, kad Baltarusijos biokuro gamintojai yra dotuojami.
Tačiau Seimo narys konservatorius Andrius Kupčinskas už tokių siūlymų įžvelgia verslo interesus. Jis atkreipė dėmesį, kad biokuro gamintojai patiria labai didelę konkurenciją – pradėjus veikti Kauno kogeneracinei jėgainei biokuro vartojimas sumažėjo.
„Ar šis įstatymo projektas gimė, nes biokuro gamintojai suinteresuoti mažinti konkurenciją ir dirbtinai riboti importą į Lietuvos rinką?“ – teiravosi A.Kupčinskas.
K.Bacvinka prieštaravo, kad šių įstatymo pataisų tikslas išsaugoti sektoriaus gyvybingumą, nes jį palaikyti, kai 60 proc. biokuro įvežama iš Baltarusijos, esą sunku.
Riboja konkurenciją
Tuo tarpu konkurencijos teisės specialistas Marius Juonys 15min tvirtino, kad tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl konkurencijos ribojimo.
„Ribojant importą, apribojama ir galimybė konkuruoti tiems, kas tą importą veža ir parduoda. Bet kokie ribojimai riboja ūkinę veiklą ir konkurenciją. O mūsų Konstitucija grindžiama ūkinės veiklos laisvės ir konkurencijos principais“, – komentavo M.Juonys.
Jis pridūrė, kad sumažėjusi konkurencija gali turėti įtakos ir kainoms.
„Toks reguliavimas kelia klausimų, nes biokuro kainos turi įtakos ir šilumos kainoms. Jei konkurencijos daugiau, tai kainos mažėja, jei mažiau konkurencijos, kainų lygis aukštesnis. Jei riboji konkurenciją, negali manyti, kad tai neturės įtakos kainoms“, – teigė teisininkas.
Įspėja, kad kils šildymo kaina
Su tuo sutinka ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, įspėjanti, kad toks sprendimas atsilieps vartotojams, nes pabrangins šilumos kainą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija tvirtina, kad dabartines žemas biokuro ir atitinkamai šilumos kainas daugiausiai lemia pigaus baltarusiško ir lietuviško biokuro konkurencija. Pavyzdžiui, Estijoje biokuras maždaug du kartus brangesnis.
Asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius 15min tvirtino, kad apribojus ir sumažinus biokuro įvežimą į Lietuvą, vietinio kuro kainos neabejotinai išaugtų.
„Tai brangins šilumą, nes kaimyninėse šalyse ji beveik 2 kartus brangesnė, o Lietuvoje baltarusiškas biokuras labai spaudžia žemyn kainą. Nelikus šio faktoriaus, biokuro kainos grįš į tokį lygį, kuris buvo prieš porą metų – beveik du kartus didesnį“, – mano V.Lukoševičius.
Jis aiškino, kad Lietuvoje baltarusiškas biokuras pigus dėl mažų pervežimo ir iškrovimo kaštų – produktas tiesiog pervežamas per sieną, o vežant toliau jis jau pabrangtų.
Kad šilumos kainos augtų, prieštarauja projekto pataisas pataikęs Seimo narys K.Bacvinka, tvirtinantis, kad kainos neturėtų pasikeisti, nes biokuro kaina šilumos kainoje sudaro tik 12 proc.
Stumia buldozeriu
V.Lukoševičius mano, kad iniciatyva priimti tokias pataisas kilo šią vasarą, kadangi pavasarį dėl šiltos žiemos liko daug nepanaudoto biokuro.
„Jį reikia parduoti, o čia baltarusiškas pigus kuras trukdo – tai bandymas savo interesus spręsti. Išsakėme argumentus Seime, vyko dialogas su ministerija, bet užsispyrusiai stumiamas projektas buldozeriu“, – įsitikinęs V.Lukoševičius.
Pasak asociacijos, nors BALTPOOL duomenimis pigus baltarusiškas biokuras Lietuvos rinkoje neviršija 30 procentų metinio kiekio, tačiau jo importo galimybė spaudžia biokuro kainas žemyn ir tai ne visiems patinka. Pažymima, kad pigus biokuras verčia mažinti ir gamtinių dujų kainas Lietuvoje, nes šios kuro rūšys tarpusavyje konkuruoja. Taigi, dirbtinis biokuro branginimas, ribojant importą, pakeltų bendrą šildymo kainų lygį Lietuvoje.
Asociacija siūlo siekiant padėti Lietuvos biokuro gamintojams galvoti valstybei apie tiesioginę paramą verslininkams, pavyzdžiui, skiriant paramą įrangos įsigijimui, taikant mokestines lengvatas ar pan., bet ne dirbtinai didinant šildymo kainas.
V.Lukoševičius taip pat atkreipia dėmesį, kad jei bus priimtos tokios pataisos, įmonėms kyla rizika gauti baudą, nes įsigijo baltarusiško biokuro, kurio kilmė buvo nuslėpta.
Siūlys net šalinti iš biržos
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas biokuro gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, slėpusius biomasės kilmę, siūloma vieneriems metams pašalinti iš biržos. Tiek pat laiko jie negalėtų sudaryti tiesioginių dvišalių susitarimų su šilumos gamintojais.
Kaip primena BNS, energetikos viceministras Egidijus Purlys Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje yra sakęs, kad tokios priemonės leistų nustatyti importuoto ir vietinio biokuro santykį ir neskatintų vietinių biokuro gamintojų didinti produkcijos kainas.
E. Purlio teigimu, šiemet biokuro žaliava iš Baltarusijos sieks 20 proc. rinkos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ yra įspėjusi, kad stabdyti biokuro gamybą žada apie 20 šalies įmonių. Pasak asociacijos direktorės Vilmos Gaubytės, Lietuvos gamintojai negali konkuruoti su kur kas pigesne baltarusiška žaliava.
Didžiausias biokuro tiekėjas, šių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, užima 15,5 proc. rinkos ir nesiekia Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatytos 20 proc. rinkos ribos. 3/4 rinkos dalinasi ne mažiau kaip 15 įmonių – 17 įmonių užima 75 proc. rinkos.
Siekiama, kad Iki 2030 metų į Lietuvą importuojamas biokuro kiekis sudarytų ne daugiau kaip 20 procentų.