„Litgas“ ketvirtadienį pasirašys memorandumą su Norvegijos įmone „Statoil“ dėl bendros įmonės steigimo – Lietuva su Norvegija kartu ruošiasi per Klaipėdos jūrų uostą eksportuoti SGD.
Regione, „Litgas“ generalinio direktoriaus Dominyko Tučkaus teigimu, realus SGD poreikis 2018 metais galėtų siekti 0,5–1 mlrd. kubinių metrų, o bendra „Litgas“ ir „Statoil“ įmonė, turėdama trumpiausią logistikos grandinę, galėtų užimti didelę šios rinkos dalį.
Pasaulinėje rinkoje labiausiai laukiama JAV SGD eksporto. Dabar pagrindinis SGD eksportuotojas yra Kataras, Australija. Iki 2035 metų SGD paklausa, prognozuojama, išaugs dvigubai. Ir svarbų vaidmenį tos paklausos patenkinime jau vaidins JAV.
Jau šiemet iš JAV plauks pirmieji bandomieji SGD kroviniai, kitais metais prasidės ir komercinis eksportas.
D.Tučkus pasakojo, kad SGD eksporto iš JAV projektų yra daug, tačiau realistiškų yra apie 10. Maksimaliu pajėgumu rinkoje jie galėtų pradėti veikti 2022–2023 metais.
Didžiausia SGD vartotoja yra Japonija ir Pietryčių Azija, nuo kurių ir priklausys SGD poreikis ateityje. Dabar Japonija importuoja daugiau nei trečdalį visų SGD (apie 89 mlrd. kubinių metrų).
Nors SGD JAV yra labai pigios, D.Tučkus aiškino, kad klaidinga manyti, kad dėl skirtumo tarp kainų JAV ir Europoje amerikietiškos SGD „užkiš“ visą senojo žemyno rinką.
Kainos „grindis“ nustato „Gazprom“
D.Tučkus, pasakodamas apie SGD kainą, aiškino, kad žemiausią dujų kainą lemia dujų tiekėjas iš Rytų, tai yra Rusija.
„Dabar Rusijoje dujos yra pigesnės nei JAV. Ir klausimas, kiek ilgai tai tęsis. Viskas susiveda į tai, kiek rusai investuos į infrastruktūrą, ypač vakarinėje šalies dalyje – Vakarų Sibire ir aplink Uralą. Investicijos ten yra padarytos pakankamai seniai, ir nuo tada investuota nedaug“, – aiškino D.Tučkus.
Tai reiškia, kad, jeigu į infrastruktūrą nebuvo investuojama, investuoti tam tikru metu vis tiek teks, dėl to padidės infrastruktūros dedamoji, taigi ir dujų kaina.
„Ekspertai sako, kad 2025–2030 metais Rusija pradės susidurti su gamtinių dujų trūkumu, tai privers didinti infrastruktūros kaštus, taigi gamtinių dujų kaina Rusijos vidaus rinkoje ir Europoje turės kilti“, – aiškino D.Tučkus.
Tačiau kol kas Rusijoje gamtinių dujų kaina yra labai maža – perpus mažesnė nei Lietuvoje.
O JAV dujų kaina, nors ir yra maža, eksportui bus didesnė, nes reikės įskaičiuoti ir transportavimo, ir vietinės infrastruktūros kaštus.
JAV SGD kainos diagramoje pažymėtos HH („Henry hub“)
„Amerikos kainos šiuo metu nėra pačios patraukliausios, tačiau yra vienas svarbus momentas – Amerikoje galima užsifiksuoti kainą ir būti užtikrintam, kiek dujos kainuos ilgalaikėje perspektyvoje. Vamzdynais tiekiamų dujų sutartys nėra stabiliausias būdas. Daug kas eina į Amerikos rinką ir bando užsitikrinti tiekimą iš ten dėl garantuoto tiekimo ir saugumo pojūčio. Galbūt kartais net Afrikos gamintojai gali būti konkurencingesni, bet ten stabilumo mažai“, – kalbėjo D.Tučkus.
Neaišku, ar, atsivėrus JAV SGD rinkai, tos dujos plūs į Europą: „Ar dideli srautai pradės tekėti į Europą, sunku pasakyti. Kol kas kiti pirkėjai moka daugiau. Azijoje kaina nukritusi, bet ji vis tiek moka daugiau nei Europa. Todėl logiška srautus kreipti ten, kas daugiau sumoka.“
