Prieš pusantrų metų statyti pradėtas SGD terminalas pagaliau veiklą pradėjo oficialiai. Kad objektas bus pradėtas eksploatuoti šių metų gruodžio 3 d. buvo nuspręsta dar 2010 m. Dėl Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus spaudimo jokiu būdu neužsivėlinti, rangovui – Latvijos kompanijai „BMGS“ – rudeniop teko burti papildomas pajėgas. Statybininkai dirbo trimis pamainomis.
Dujotiekis po žeme bus tik pavasarį
Nors SGD terminalui skirtas laivas saugykla „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo dar spalio 27 d., laivo nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti tik dabar.
Tačiau laiko užbaigti visus darbus, kaip planuota, vis dėlto nepavyko. Nors terminalui duotas oficialus startas, aistros nerimsta dėl abejotino saugumo sąlygomis Kuršių marių dugnu nutiesto dujų vamzdžio.
Terminalo laivą ir sausumą jungiantis dujotiekis planuotas tiesti kelių dešimčių metrų gylyje po marių dugnu.
Tačiau Vokietijos kompanija „PPS Pipeline Systems“ neįstengė susidoroti su Klaipėdos uosto prieigų gruntu ir laiku išgręžti trasos dujotiekiui. Strimgalviais kibta vamzdį tiesti vos pusantro metro gylyje – palei marių dugną. Tiesimo darbai tebevyko ir tuomet, kai į Klaipėdą jau buvo atplaukęs laivas saugykla „Independence“.
„Prieš keletą dienų terminalas gavo licenciją ir oficialiai tapome SGD terminalo operatoriumi. O eksploatacija, pagal sutartį su rangovu, bus vykdoma laikinu vamzdynu. Šiuo metu dar yra įrenginėjamas nuolatinis vamzdis po Kuršių mariomis, kuris turėtų būti baigtas kitų metų antrą ketvirtį“, – apie vamzdyno tiesimo darbus pasakojo terminalo operatoriumi paskirtos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas Bartuška.
Dujas iš terminalo siūlo ir latviams bei estams
Kol sprendžiamas dujotiekio klausimas, Klaipėdos uoste prieš Kalėdas laukiama jau antrojo dujų krovinio. Pirmasis buvo atgabentas jau kitą dieną po „Independence“ sutiktuvių. Tuomet dujovežis „Golar Seal“ atplukdė 100.000 kub. m bandomąjį dujų krovinį. Juo buvo išbandomi SGD terminalo įrenginiai, o dujos saugiai paleistos į dujotiekį.
Kito krovinio laukiantis energetikos ministras R.Masiulis jau svarsto apie suskystintų dujų panaudojimą ne tik Lietuvos vartotojams.
„Jau dabar šio terminalo dujas gali paimti tiek Latvijos, tiek Estijos vartotojai. Nuo 2016 m., kuomet bus pabaigta Klaipėda-Kimėnai dujų jungtis, bus galima visiškai išnaudoti terminalą Latvijos kryptimi, o jau iš Latvijos estai galės paimti dujas. Jau žinome, kad yra susidomėjimas šias suskystintas dujas naudoti ir kaip laivų kurą. Bus galimybė iš mūsų terminalo į mažesnius laivus perkrauti suskystintas dujas ir jas išvežioti po Baltijos arba Šiaurės jūrą. Žiūrėsime, kaip išsivystys šis susidomėjimas per ateinančius metus“, – komentavo R.Masiulis.
Kiek kainavo Pietų Korėjoje pastatytas „Independence“, neišduodama. Žinoma tik tiek, kad Lietuva laivo savininkui – Norvegijos kompanijai „„Hoegh LNG“ už dujų saugyklos nuomą kasdien įsipareigojo atseikėti po 0,5 mln. litų.
Nors „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo spalio pabaigoje, nuomos skaitiklis pradėjo suktis tik gruodžio 3-iąją, terminalui oficialiai pradėjus veiklą. Sutarimas dėl nuomos galios 10 metų. Vėliau Lietuva planuoja laivą iš norvegų įsigyti už likutinę vertę.
Terminalo infrastruktūros įrengimas Klaipėdos uoste kainavo 350 mln. litų. Skelbiama, kad pavyko sutaupyti 100 mln. litų. Jie, Vyriausybės sprendimu, bus panaudoti vartotojams kompensuojant permoką už 2013 metais ir keturis šių metų mėnesius iš „Gazprom“ pirktas dujas.
Sklandžiam SGD terminalui būtiną minimalų dujų srautą – 540 mln. kub. metrų per metus, įsipareigojo užtikrinti gamtinių dujų tiekimo bei prekybos bendrovė „Litgas“. Dujas bendrovei penkerius metus įsipareigojo tiekti Norvegijos kompanija „Statoil“. Iš viso SGD terminalas per metus pajėgus perpumpuoti iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Kaip tik tiek Lietuva ir sunaudoja.