Kreipėsi į teismą
Šiaulių apygardos administraciniame teisme neseniai buvo užregistruotas skundas, kurį pasirašė visuomenininkai Vytautas Kabaila, Eduardas Svirskis ir Vytautas Mačiulaitis. Teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas patvirtino, kad skundas yra užregistruotas ir greitu metu turėtų būti paskirta teisėjų kolegija. Visuomenininkai savo motyvus aiškina tuo, kad svarstant gyventojams svarbų klausimą, nebuvo atsižvelgta į gyventojų interesą, taip pat bijoma, kad pasikartos panaši situacija, kokia buvo Kaune, kai savo katilines pasistatę privatūs šilumos tiekėjai ne tik nesumažino galutinės šilumos kainos, bet ir vos nesužlugdė Kauno savivaldybės šilumos energijos tiekimo bendrovės.
„Trūksta informacijos gyventojams ir nėra ekonominio pagrindimo, pažeisti Vietos savivaldos įstatymo esminiai principai. Valdžia nebegali savivaliauti, nes nėra opozicijos, tad gyventojai atstoja opoziciją. Siekiame, kad visiems miesto gyventojams aktualus projektas būtų parengtas kartu su visuomenės atstovais“, – dienraščiui „Šiaulių naujienos“ skundo motyvus išdėstė V. Kabaila.
Siekia pritraukti privatininkus
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas visuomenininkų argumentus vadina nepagrįstais. Anot mero, privatus šilumos tiekėjas Šiauliams yra būtinas ir bus siekiama jį pritraukti bet kokia kaina, o baimintis kitų miestų patirties nereikėtų. Be to, priimtas sprendimas dar nėra galutinis, tai tik leidimas bendrovei įgyvendinti projektą, o šis dar bus ne kartą derinamas.
„Gyvename demokratinėje valstybėje, nors visuomenininkų motyvai atrodo sunkiai suprantami. Neįsileisti privataus tiekėjo būtų prasto ūkininkavimo pavyzdys“, – tikino J. Sartauskas.
„Gyvename demokratinėje valstybėje, nors visuomenininkų motyvai atrodo sunkiai suprantami. Neįsileisti privataus tiekėjo būtų prasto ūkininkavimo pavyzdys. Prezidentės pozicijai pritariu, privatus tiekėjas parodytų, ar mūsų bendrovė dirba tinkamai. Kaunas neturėjo termofikacinės elektrinės, Šiauliai ją turi, tad baimintis mums nėra ko“, – tikino J. Sartauskas.
Problemą įžvelgia aukščiausioji valdžia
Prezidentė balandžio pradžioje buvo išsikvietusi Energetikos ministrą ir ragino imtis veiksmų dėl biokuro panaudojimo šilumos ūkyje problemos. Biokuras yra tris kartus pigesnis nei dujos, tačiau kelių mėnesių patirtis rodo, kad nesant tinkamo kontrolės mechanizmo, gyventojai apčiuopiamos naudos nejaučia. Prezidentė ragino ministrą nedelsiant imtis priemonių.
Mero pasisakymai atrodo keistai prieš bendrapartiečio Premjero Algirdo Butkevičiaus praėjusią savaitę išsakytą poziciją, kad Vyriausybės prioritetas yra galutinės šilumos kainos vartotojams mažinimas ir biokuro naudojimas būtų išeitis, bet pastebimos privačių tiekėjų keliamos problemos.
„Kauno mieste didesnis biokuro panaudojimas šilumos gamyboje esminės įtakos šilumos kainos mažėjimui neturėjo. Biokuro katilines pasistatę privatūs nereguliuojami šilumos gamintojai šilumą parduoda tik keliais procentais mažesne kaina. Taip pat yra duomenų, kad dalis tokių gamintojų papildomai yra gavę ES struktūrinių fondų paramą biokuro katilinių statybai. Raginu Valstybinę kainų ir energetikos komisiją atkreipti dėmesį į šią tendenciją“, – viešai kalbėjo Premjeras.
Privatininkai kainos nesumažintų?
Savo planus statyti naują biokuro katilinę AB „Šiaulių energija“ miesto politikams pristatė praėjusiais metais, prieš pat Kalėdas vykusiame Tarybos posėdyje. Galbūt prieššventinės nuotaikos neleido politikams įsigilinti į problemos esmę ir priimti tinkamus sprendimus. Nes skaidrėse buvo aiškiai išdėstyti visi argumentai, kodėl Savivaldybės bendrovei reikia naujos biokuro katilinės ir kad privatus tiekėjas galutinės šilumos kainos niekaip nesugebės sumažinti.
„Nepriklausomų šilumos tiekėjų, net ir gaminančių šilumos energiją iš biokuro, atsiradimas nesumažina galutinės šilumos energijos kainos vartotojams tiek, kiek tai padaryti įgalina paties šilumos tiekėjo AB „Šiaulių energija“ investicija, didinanti gamybos iš biokuro pajėgumus“, – teigiama bendrovės parengtame pristatyme.
Pataikauja privačiam interesui?
Todėl labai keistai atrodo mero J. Sartausko pastangos bet kokia kaina pritraukti privačius šilumos tiekėjus į miestą. Kalbama apie konkurencijos skatinimą, tačiau, pasak keleto politikų, šilumos ūkis tokiu būdu būtų atiduotas privatininkams be jokios konkurencijos. Panašiai jau nutiko praėjusių metų vasarą, kai, susidarius teisinėms aplinkybėms, dalies miesto daugiabučių šilumos punktus perėmė privatininkai, tačiau Savivaldybė laikėsi nuosaikios pozicijos ir neparodė atkaklių pastangų atsikovoti prarastus šilumos punktus.
Beje, tai jau ne pirmas kartas, kai išlenda miesto valdžios palankumas privatiems interesams. Ne per seniausiai ukrainiečiams be jokio atlygio buvo atiduotas „Šiaulių arenos“ techninis projektas, nors buvo akivaizdu, kad iš to daugiausia naudos turės tik verslininkai. Iš taip atkakliai stumiamo Menų inkubatoriaus projekto laimėtų tik statybų bendrovės (statybų darbų rangos konkursą buvo laimėjusi vieno miesto Tarybos nario valdoma statybų bendrovė, tačiau tai pastebėjus, viešasis konkursas buvo nutrauktas).
O strateginio klausimo – geležinkelio vėžės į Šiaulių oro uostą nutiesimo – svarstymą valdančioji dauguma sustabdė, pasak keleto politikų, tik dėl to, kad atskirai įrenginėjant geležinkelio vėžę nukentėtų Viešojo logistikos centro projektas. Jį Savivaldybė atkakliai stengiasi įsteigti savo jėgomis, kai tuo tarpu Lietuvoje kitus VLC įrenginėja valstybinės įmonės, kurios tikrai galėtų garantuoti krovinių srautus ir būtų suinteresuotos juos pritraukti.
