Vyriausybė rugsėjo pradžioje nustatė tikslą viešojo sektoriaus institucijoms sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per artimiausius dvejus metus.
Siekdama mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ir prisidėti prie ambicingų energijos efektyvumo didinimo tikslų, Energetikos ministerija inicijavo energijos sutaupymo susitarimų sudarymą 2023–2030 m. laikotarpiui su daug energijos suvartojančiomis valstybės valdomomis įmonėmis.
„Situacija šią dieną yra tokia, kad energiją taupyti skatina ir aukštos energijos kainos, ir Lietuvos įsipareigojimai dėl sutaupymų, kurie kyla iš Europos Sąjungos nustatytų tikslų. Sutaupymas svarbus ne vien dėl CO2 išmetimų.
Kai mes sumažiname energijos kiekį, tuo pačiu darome įtaką ir energijos kainoms didmeninėje rinkoje. Ministerijų valdomose srityse yra tikrai nemažai įmonių ir didžiulis potencialas energijai taupyti. Todėl mes, kaip viešasis sektorius, turime rodyti pavyzdį ir siekti šių tikslų“, – sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Susitarimu dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių įmonės bus skatinamos prisidėti prie nacionalinių ir Europos Sąjungos klimato kaitos švelninimo tikslų, didinant energijos vartojimo efektyvumą bei visapusiškai sprendžiant neigiamų pasekmių visuomenei, sveikatai ir aplinkai problemas. Taip siekiama skatinti racionalesnį ir tvaresnį energijos vartojimą sparčiai žengiant link klimatui neutralios ekonomikos.
Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi Europos Sąjungos siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį dalis ir pastaruoju metu, dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra numatyta ženkliai padidinti energijos vartojimo efektyvumo tikslus Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, kad didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų.
Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.