Lyginant su 2021 m. ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (-6,6 proc.), transporto (-1,8 proc.), pramonės (-17,1 proc.), atliekų (-4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio sektorių, kuriame buvo stebimas 1,8 proc. ŠESD emisijų padidėjimas.
Duomenys rodo, kad per dešimtmetį nuo 2011 iki 2021 metų daugiausiai iššūkių vis dar kelia transportas ir žemės ūkis. Bendras transporto ŠESD augimas – 40 proc., žemės ūkio – 2,4 proc. Tuo tarpu atliekų ŠESD sumažėjo 33 proc., energetikos – 22,4 proc. pramonės sektoriaus – 15,6 proc.
Metinėje ataskaitoje – naujausi duomenys apie Lietuvos aplinkos būklę
ŠESD kiekio bei veiklos duomenų pagal atskirus ekonominius sektorius švieslentės nuo 1990 iki 2021 metų įtrauktos ir į Aplinkos apsaugos agentūros metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiami apibendrinti duomenys apie Lietuvos aplinkos būklę ir jos pokyčius už 2022-uosius metus.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktorės Mildos Račienės, Lietuva, kaip ir kitos šalys susiduria su nuolatiniais iššūkiais įvairiose aplinkosauginėse srityse.
„Nuosekli ir sisteminė aplinkos būklės stebėsena labai svarbi, kadangi patikimi, objektyvūs, o svarbiausia – nuosekliai renkami ir apdorojami duomenys, pateikiami apibendrinimai padeda objektyviai įvertinti esamą situaciją ir pastarųjų metų pokyčių tendencijas, numatyti priemones ir veiksmus, kurie būtini siekiant teigiamų ir efektyvių aplinkosaugos pokyčių“, – pabrėžė M.Račienė.
Aplinkos apsaugos agentūra šiame leidinyje taip pat pristato naujausią informaciją apie aplinkos oro kokybę, pagrindinius teršėjus ir jų išmetamus teršalus. Ataskaitoje surinkti duomenys apie paviršinių vandens telkinių, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklę pagal skirtingus rodiklius. Išsamiai pristatyta ir viena iš Lietuvos upių būklės gerinimo priemonių – upių renatūralizacija.
Ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie cheminių medžiagų kiekius, kurie buvo importuoti, pagaminti ar sunaudoti Lietuvoje 2020–2022 m., išsamesnė informacija pateikiama apie šviną ir mikroplastiką, jų neigiamą poveikį ekosistemoms ir ES taikomus ribojimus.
Kertinės Aplinkos apsaugos agentūros funkcijos – ūkinės veiklos aplinkosauginis reguliavimas, monitoringas ir tyrimai. Gyvosios gamtos aplinkosauginį reguliavimą atsispindi išduotų leidimų (stebėsenai, populiacijos reguliavimui, paukščių lizdų perkėlimui) apibendrinta statistinė informacija.
Ataskaitoje galima rasti duomenis apie žaliosios (vėjo) energetikos plėtros dinamiką 2019-2022 m., aplinkosauginių leidimų (TIPK ir TL) pobūdį ir vyraujančias veiklas. Atliekų tvarkymo sritį atskleidžia aktuali informacija apie nebetinkamų naudoti padangų surinkimą ir tvarkymą 2011-2021 m. laikotarpiu.
2023 metų ataskaita pirmą kartą parengta skaitmeniniame interaktyviame formate. Tekstinė informacija papildyta įvairiomis statistinėmis diagramomis, žemėlapiais, švieslentėmis, video medžiaga.
Lietuva, kaip ir kitos šalys susiduria su nuolatiniais iššūkiais įvairiose aplinkosauginėse srityse.
„Interaktyvios priemonės suteikia naujų galimybių statistinius duomenis pateikti dinamiškai, skaitytojai informaciją gali peržiūrėti skirtingais statistiniais pjūviais, atsisiųsti norimus duomenis. Tikimės, kad ši ataskaita bus įdomi ir naudinga ne tik politikos formuotojams, aplinkosaugos sričių ekspertams, bet ir plačiajai visuomenei“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.
Susipažinti su ataskaita galima ČIA.
