Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją konsultuojantis „Ekotermijos“ vadovas Šarūnas Prieskienis teigia, kad dėl naujos tvarkos vartotojai per metus Vilniuje galėtų sumokėti iki 100 tūkst. eurų, Kaune ir Klaipėdoje – iki 800 tūkst. eurų daugiau.
Tačiau Kainų komisijos narys Donatas Jasas abejoja tokiais skaičiavimais.
Komisija, pasak šilumos tiekėjų, norėdama iš esmės išspręsti problemą Kaune, ketina suvienodinti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygas. Dabar tiekėjams į kainą aukcionuose pakanka įtraukti kintamas sąnaudas, pavyzdžiui, biokuro kainą, o gamintojai konkuruoja, į kainą įtraukdami dar ir pastovias sąnaudas. Tačiau, pakeitus tvarką, situacija šilumos ūkyje bus iškreipta, tikina šilumos tiekėjai.
Anot D.Jaso, šilumos tiekėjams nebedengiant pastoviųjų sąnaudų, vartotojų išlaidos nepadidės, nes ir dabar pastarieji dengia šias sąnaudas.
Šilumos tiekėjai prognozuoja aukštesnes kainas
Kainų komisija siekia, kad tiek šilumos tiekėjai, tiek nepriklausomi gamintojai konkuruotų vienodai – tai yra į šilumos kainą turėtų įtraukti tuos pačius kaštus. Tačiau Š.Prieskienis teigia, kad reali konkurencija nebus sukurta, nes didelė dalis nepriklausomų gamintojų yra nereguliuojami, jiems taikomi kitokie reikalavimai.
„Konkurencija, įgyvendinus šitą kainodarinį principą, bus nevienoda tuo aspektu, kad šilumos tiekėjas yra reguliuojamas be išimties, o dalis nepriklausomų šilumos gamintojų yra nereguliuojami. Vadinasi, jie laisvai pasirenka šilumos kainos dydį, nekontroliuoja niekas jų sąnaudų struktūros. Antras aspektas, kad šilumos tiekėjui taikomi viešųjų pirkimų įstatymo ir biokuro pirkimo apribojimai, o nepriklausomiems gamintojams tokie reikalavimai netaikomi. Tai nėra vienodos veiklos sąlygos“, – BNS sakė Š.Prieskienis.
Anot jo, tokia tvarka sudarys prielaidas didinti šilumos kainą. Š.Prieskienis mano, kad tvarka keičiama daugiausia dėl Kauno miesto, kur nepriklausomi gamintojai teigia negalintys konkuruoti su „Kauno energija“ ir tikina, kad taip galima pakenkti visos šalies šilumos ūkiui.
„Realiai mes susiduriame su situacija, kad Kaune yra jau didelė konkurencijos pasekmių problema, nes yra pertekliniai galingumai ir realiai Kainų komisija, spręsdama vieno miesto problemas, sudaro formatą visai Lietuvai. Ir nežinome, kokias pasekmes tai sukels kituose miestuose, kur yra vienas nepriklausomas šilumos gamintojas“, – aiškino ekspertas.
Kainų komisija: dėl tvarkos didės konkurencija
Kainų komisijos narys D.Jasas teigia, kad šiuo metu šilumos tiekėjų pastovias sąnaudas vartotojai dengia nepriklausomai nuo to, kiek šilumos jie pagamino ir pardavė, todėl aukcionuose šilumą siūlo pigiau. Nepriklausomi gamintojai iš aukcionuose parduotos šilumos turi padengti visas savo sąnaudas.
„Kai vyksta šilumos aukcionas, nepriklausomas gamintojas turi pasidengti ir kintamas, ir pastovias sąnaudas, o tiekėjas pats pateikia pasiūlymą tik pagal kintamas sąnaudas, nes jo pastovios sąnaudos yra įskaičiuojamos į šilumos tarifą. Iš esmės situacija yra tokia – išeina, kad gamintojai turi konkuruoti su visomis sąnaudomis su šilumos tiekėjais, kurie konkuruoja, įtraukdami tik kintamas sąnaudas – kuro kainą, elektros, vandens kainas“, – BNS aiškino D.Jasas.
Komisijos narys teigė, kad, patvirtinus naują metodiką, tiekėjams iš tarifo bus dengiamos tik sąnaudos, būtinos šilumos tiekimui bei rezervinėms elektrinėms išlaikyti. Kitaip tariant, jiems bus skiriama pinigų trasų išlaikymui, tačiau gamybą jie turės išlaikyti iš parduotos šilumos.
„Mes šilumos tiekėjui nebekompensuosime visų pastoviųjų sąnaudų, o kompensuosime tik dalį jų, kurios yra būtinos tiekimo patikimumui, o jeigu šilumos tiekėjas nelaimės dėl efektyvumo aukciono, su gamyba susijusios pastovios sąnaudos nebus kompensuojamos“, – tikino D.Jasas.
Pasak jo, šilumos tiekėjų gąsdinimas didėsiant kainoms kelia abejonių – jie teigia, kad šiluma brangs net ir vasarą, kai konkurencija visur yra aršiausia.
„Penktadienį turėjome diskusiją su šilumos tiekėjais, jie pateikė tuos skaičius, mes juos analizuojame. Dar neturime galutinių išvadų, bet yra keli momentai dėl pačių prielaidų. Keistas vertinimas, kai teigiama, kad nešildymo laikotarpiu pabrangs superkamos šilumos kaina. Mes suprantame, kad nešildymo sezono laiku poreikis mažas, o gamintojų daug, tai konkurencija vasarą ypač didelė. Neturime kol kas informacijos, kokiomis prielaidomis jie rėmėsi“, – BNS sakė D.Jasas.
Komisijos narys taip pat tikino, kad bus nustatytos viršutinės kainų ribos, todėl kainos negalės staiga šokti į viršų: „Mes nustatome, kokia galėtų būti viršutinė kainos riba, kad negalėtų iš vartotojų prašyti daugiau.“
Nepriklausomi gamintojai laukia naujos tvarkos
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius teigia, kad dėl naujos tvarkos šiluma ne tik nebrangs, o dar ir atpigs. Asociacijos skaičiavimais, vien Kaune šiuo metu vartotojai už šilumą permoka 2 mln. eurų per metus.
„Mūsų skaičiavimais, praėjusį šildymo sezoną vien Kaune vartotojai permokėjo daugiau nei 2 mln. eurų. Nauja tvarka leis vartotojams išvengti niekuo nepagrįstų permokų ir kasmet vis augančių šilumos tiekėjų pelnų. Šilumos tiekėjai spekuliuoja melaginga informacija apie nepriklausomų gamintojų pelnus. Kaip jau esame minėję anksčiau, visi be išimties gamintojai, veikiantys Kauno mieste, per 2016 metus patyrė tik nuostolius“, – BNS teigė V.Kisielius.
Pasak jo, šiuo metu nepriklausomi gamintojai realiai konkuruoja tik tarpusavyje, nes tiekėjai turi galimybę be konkurencijos pasiimti didžiąją rinkos dalį.
„Pastovūs šilumos tiekėjų kaštai yra įtraukti į tarifą vartotojams ir kompensuojami savaime – be konkurencijos, todėl norint laimėti aukcioną jiems tereikia pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo kaštus. (...) Galiojantis reguliavimas sukuria sąlygas šilumos tiekėjams nuolatos laimėti aukcionus ir turėti garantuotą supirkimą. Pabrėžiu, nepriklausomi gamintojai konkuruoja tik tarpusavyje ir tik dėl rinkos dalies likučio“, – tikino nepriklausomų gamintojų atstovas.
Pernai Lietuvoje veikė 43 nepriklausomi gamintojai, kurie trečiąjį ketvirtį pardavė 35 proc. visos tiekėjų patiektos šilumos.
