Šilumininkai panikuoja: nebeliko biokuro – šildymas rudenį brangs ketvirtadaliu

Žiemai besiruošiantys miestų šilumos gamintojai ėmė skambinti pavojaus varpais – net ir šiam laikotarpiui jau trūksta biokuro, jis 40 procentų brangesnis, o kas tuomet bus žiemą. Jei tendencijos nepasikeis, šilumos kaina atskiruose miestuose didės 20–30 procentų, o jei biokuras toliau brangs, situacija bus dar blogesnė. Rinkoje įžvelgiama sąmokslo teorijų apie savivaldybių šilumininkus sabotuojančias privačias katilines. Tą neigia biokuro pardavėjai – esą kuro netrūksta, o kainas augina ekonomika. Energetikos ministerija pokyčių nežada.
Masiškai kertama Gudų giria
Masiškai kertama Gudų giria / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją (LŠTA) skaičiuoja, kad šiuo metu biokuro kainos yra 38 proc. didesnės.

Tačiau 15min pakalbinti atskirų miestų šilumininkai sako, kad situacija daug blogesnė – ne tik kaina didelė, biokuro neužtenka katilinėms kūrenti net vasarą, kai jo poreikis yra minimalus.

Paprastai vasarą pildomi rezervai žiemai, sudaromos ilgalaikės sutartys pusmečiui į priekį – tačiau pasiūloje tokiems terminams biokuro nėra „net už labai piktą kainą“, apgailestavo Utenos šilumos tinklų generalinis Gintaras Diržauskas.

L. Sėlenienės nuotr./Biokuras
L. Sėlenienės nuotr./Biokuras

O „Kauno energijos“ generalinis Rimantas Bakas neprisimena tokios situacijos – „Šilko“ katilinei vasarą nepavyko gauti pakankamai biokuro.

Puse lūpų šilumininkai nuogąstauja, kad visą biokurą jau rezervavę privatūs gamintojai – kitąmet keisis šilumos supirkimo tvarka, ir savivaldybių kontroliuojamos katilinės apskritai gali būti išstumtos aukcionuose, jei biokuro negaus. Miestų gyventojams teks nuostoliai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė

Tą neigia Lietuvos biomasės energetikos asociacija („Litbioma“) – kainų augimą esą lemia objektyvios priežastys, brangsta visa mediena, o trūkumo nėra.

Energetikos ministerija problemos neįžvelgia – jei nėra biokuro biržoje, šilumos gamintojams esą neuždrausta biokuro pirkti užbiržiniais susitarimais. Pokyčių ministerija nesiims.

„Baltpool“ pažymi, esą pusmetiniai sandoriai sudaro nereikšmingą prekybos dalį, ir taip patiekiama 22-24 proc. biokuro, tačiau paskutinės prekybos sesijos statistika byloja priešingai – tokių ilgalaikių sandorių paklausa buvo tris kartus didesnė, nei kitų trumpesnių laikotarpiu kartu sudėjus.

Kaune vasarą nepakako biokuro

„Kauno energijos“ vadovas R.Bakas patikino, kad jau liepą nebegauna pakankamai biokuro – kitą savaitę „Šilko“ katilinė veiks ne visu numatytu pajėgumu, nes biokuro biržoje nebuvo.

„Tačiau Petrašiūnų elektrinei biokuro pavyko gauti. Mes paskaičiavome, kad tokiu pat metu pernai vidutinė kaina buvo apie 120–125 eurų už toną naftos ekvivalento (TNE), o dabar mes biokurą perkame už 195 eurus. Tai skirtumas apie 40 proc. ir net negaunam reikiamo kiekio. Tai tęsiasi tikrai ne vieną savaitę, mėnesį laiko mes tą akivaizdžiai pastebime“, – stebisi R.Bakas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Bakas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Bakas

Jis tikina, kad ir nepriklausomi gamintojai susiduria su problemomis – jau trečią mėnesį tik dvi katilinės dalyvauja aukcionuose, o 6 nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) pasiūlymų net neteikia. R.Bakas svarsto, kad ir NŠG negauna reikiamų kiekių biokuro.

R.Bakas 15min negalėjo atsakyti, kur pradingo biokuras.

Kaunas.lt nuotr./„Šilko“ katilinė
Kaunas.lt nuotr./„Šilko“ katilinė

„Maži tiekėjai, atrodo, vienijasi ir tuos kiekius biokuro kaupia šildymo sezonui, kada poreikis būna dar didesnis ir tada paprastai kaina kyla. Pernai buvo blogi metai, gruodžiui nebuvo paruoštų kiekių ir kaina buvo pakilusi iki 230 eurų. Panašu, kad dabar jie bando kaupti kiekius ir parduoti brangesniu periodu“, – sako R.Bakas.

Anot jo, dabar įrengta daugiau biokuro aikštelių, kuriose biokurą galima laikyti.

„Dar kitas signalas – yra šiek tiek pabrangusi mediena miške, be to, yra požymių, kad vyksta geležinkelių remonto darbai Baltarusijoje, ir dalies biokuro, kuris buvo įvežamas, srautai yra sumažėję. Biokuro pardavėjai bando laukti dar didesnių kainų. Kaip Lietuvoje sako, jei alkanas, tai norisi dar daugiau. Pamatė, kad kainos pakilo, tai laukia, kad kiltų dar“, – piktinosi R.Bakas.

Šildymo kaina rudenį didės iki 30 proc.

„Kauno energijos“ vadovas skaičiuoja, kad kuras sudaro apie 70 proc. šilumos savikainos, o kai biokuras pabrangęs 40 proc., šiluma brangs iki 30 proc. Tačiau jis nuogąstauja, kad biokuras gali ir toliau brangti.

„Tokia situacija ne tik mūsų bendrovėje bet ir visoje Lietuvoje. Matome perspektyvą, kad biokuro kaina didėja, tad ir šilumos kaina turės didėti, nėra kitos išeities. Kaip bebūtų gaila, šilumos kaina turbūt kils“, – sako R.Bakas.

Pavyzdžiui, Utenoje 100 procentų šilumos pagaminama iš biokuro, mieste netgi nėra privačių katilinių. „Utenos šilumos tinklų“ generalinis direktorius G.Diržauskas skaičiuoja, kad šiluma dabartinėmis biokuro kainomis būtų penktadaliu brangesnė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaune atidaryta dar viena katilinė

„Kiekvieną antradienį vyksta aukcionai, ir mes ten atliekame statymus. Kainas tik didinam, bet kol kas beveik nieko negavome. Nė vieno pasiūlymo už 175 eurus už TNE. Niekada nebuvo tokios įtemptos padėties. O pusmečio sandoriams esam pastatę už 200 eurų už TNE. Tai jau labai didelė kaina, bet niekas net nesidomi. Kyla klausimas, ką čia ta rinka daro“, – piktinosi G.Diržauskas ir tvirtino, kad pernai tokių kainų neteko mokėti nė karto.

Jis patikina, kad jam labai neramu, nes kai ateis šildymo sezonas, „prasidės kaltųjų ieškojimas“. Politikai jau dabar, pasak jo, turėtų atkreipti dėmesį į rinką ir užbėgti didelėms problemoms „už akių“.

„Dabar biokuras brangsta apie 40 proc., tai kuras sudaro apie 50 proc. savikainoje, tai apie 20 procentų pabrangtų šiluma, labai grubiai. Nežinom, kur tas biokuras. Gal ten biokuro tiekėjai dabar kaupia tą žaliavą nepriklausomiems šilumos tiekėjams, kuriems per biržą nereikia pirkti. Gal taip jie norės laimėti aukcionus kituose miestuose, įvairių sąmokslo teorijų yra“, – 15min teigė G.Diržauskas.

Biokuro trūkumas sutapo su nauja šilumos supirkimo tvarka

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šiemet vasarį patvirtino naują šilumos supirkimo tvarką, kuri galios nuo gruodžio. Pagal naują tvarką, miestų valdomi šilumininkai į kainą turės įtraukti ne tik kurą, bet ir pastovias sąnaudas, tokias kaip investicijos į sistemų priežiūrą, remontą, modernizavimą, kapitalo kaštus, atlyginimus, nusidėvėjimo išlaidos.

Vien dėl to kaina reikšmingai augs – aukcionuose kaina bus didesnė, o privačios katilinės, ypač tos, kurios jau atsipirkusios, galės pasididinti pelną.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Malkos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Malkos

Gali susidaryti tokia situacija, kad, miestuose, kur konkurencija didelė, pvz., Kaune, miesto katilinės žiemą stovės nedirbdamos, nes pagal naują tvarką bus nekonkurencingos, o nuostoliai teks miesto gyventojams. Tuo pat metu privačios katilinės šilumą galės pardavinėti brangiau.

Jeigu miestų šilumininkai nuolat pralaimės šilumos aukcionus ir galės dirbti tik 1–2 mėnesius per metus, didžiąją metų dalį negaus pajamų, susidurs su mokumo problemomis, neaišku, kas tuomet turės prisiimti atsakomybę už šilumos tinklų priežiūrą, remontą, modernizavimą ir visų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, nuogąstauja LŠTA.

V.Lukoševičiaus: biokuro pardavėjai nesuinteresuoti prekiauti biržoje

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius biokuro trūkumą sieja su prastu reguliavimu ir išskirtinėmis sąlygomis rinkoje veikti privatiems gamintojams – vadinamiesiems NŠG (nepriklausomi šilumos gamintojai).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šilumos gamintojai Kauno savivaldybėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šilumos gamintojai Kauno savivaldybėje

„Valstybė privertė reguliuojamus šilumos tiekėjus privalomai pirkti biokurą biržoje, tačiau neprisiima jokios atsakomybės, kad jo ten būtų ir už ekonomiškai pagrįstą kainą. Kas gali paneigti, kad vasarą biokuras nėra kaupiamas žiemai, kad jį būtų galima parduoti gerokai brangiau“, – piktinosi LŠTA vadovas.

Anot jo, rinkoje itin daug „visokių gandų, nuojautų ir signalų“, kad vyksta itin didelė konkurencija dėl kuro, ir valstybinis sektorius atsiduria nepalankioje situacijoje.

„Valstybinis reguliavimas, kurį sukūrė VKEKK, sudarė tokias paskatas, kad dabar šilumos gamyboje visiems teks konkuruoti vadinamos laukinės konkurencijos principais. Jei tu gausi gaminti šilumą, tai tu pajamas pasiimsi, jei negausi – sėdėsi be pajamų. Anksčiau savivaldybės įmonės turėjo palikto rezervo patikinimui užtikrinti, išgyvenimui, o dabar visi kaunasi dėl ateinančio žiemos sezono ir gamybos kvotų“, – aiškina V.Lukoševičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdas Lukoševičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdas Lukoševičius

Tik pigų kurą turintys gamintojai bus konkurencingi aukcionuose ir galės veikti, o staiga savivaldybėms to kuro neliko.

„Pigų kurą tradiciškai pirkdavome vasarą, pusmetiniuose aukcionuose į priekį, kad turėtume žiemai bent pasirašytas sutartis su aiškiomis kainomis. Tai dabar tokios galimybės beveik neliko, nes šilumos tiekėjai privalo „Baltpool“ pirkti šį kurą 100 proc. Dėl naujos šilumos supirkimo tvarkos NŠG motyvacija visiškai pasikeitė“, – sako V.Lukoševičius.

Pirks išvakarėse už bet kokią kainą

V.Lukoševičius nuogąstauja, kad šilumininkams teks kurą pirktis išvakarėse bet kokia kaina – žiemai bus visiškai nepasiruošta.

„Dabar nenupirkę kuro šildymo sezonui, turėsime jį pirkti paskutiniais mėnesiais šaltuoju periodu, momentinėmis kainomis. Ką tai reiškia – jos bus dar kokiu trečdaliu didesnės ar net daugiau. Nerimaujame ir siūlome kelti šį klausimą visais lygiais, kad valdininkai ir politikai taip pat įsitrauktų, nes kai ateis didelės sąskaitos už šildymą, bus vėlu“, – įspėja V.Lukoševičius.

Reikalavimai – Energetikos ministerijai

Dėl biokuro deficito ir brangimo LŠTA praėjusią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją ir oficialiai pasiūlė keisti Energetikos išteklių įstatymą, kad visos katilinės, ir privačios, ir miestų, biokurą pirktų vienodomis sąlygomis.

„Pirmas pasiūlymas labai paprastas – visi šilumos gamintojai, kurie ruošiasi šilumą gaminti centralizuotam tiekimui, turėtų pirkti „Baltpool“ biržoje tomis pačiomis sąlygomis, kad būtų išeliminuoti bet kokie užbiržiniai susitarimai, koncentravimai, diskriminavimas. Jei jau konkuruojame, tai konkurencija turi būti lygiavertė, vienodomis sąlygomis“, – dėsto V.Lukoševičius.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Radiatorius
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Radiatorius

Jis taip pat pasigenda valstybės indėlio, kad biržoje apskritai to biokuro būtų – turėtų būti kaupiamas rezervas, kuri valstybinis tiekėjas naudotų balansuoti prekybai intervencijomis

„Trečias galimas variantas – Valstybinių miškų urėdija dabar netiekia kuro, o tik žaliavą. Tada atsiranda galimybė jį kaupti perpardavinėtojams, privatiems biokuro tiekėjams, kurių interesas uždirbti kuo daugiau. Galbūt ji tiesiogiai galėtų įsijungti į „Baltpool“ biržą ir padidinti konkurenciją, stabilizuoti biokuro kainas“, – sako V.Lukoševičius.

Jis patikina, kad dabar savivaldybių šilumininkai atsiduria visokeriopai nesąžiningoje konkurencinėje kovoje – tiek perkant biokurą, tiek ir parduodant šilumą, dėl to kreiptasi į teismą.

123rf.com nuotr./Šildymas
123rf.com nuotr./Šildymas

„Kiek NŠG uždirbs pelno – nereguliuojama. O reguliuojamiems gamintojams jis iš karto nurėžiamas. Negali daryti tokių pačių veiksmų kaip jie, tai apie kokią čia lygiavertę situaciją kalbame. Galutiniame rezultate kentės vartotojai“, – stebisi valstybiniu požiūriu V.Lukoševičius.

Jis širsta, kad bandymas įterpti privačias iniciatyvas monopolinėje šilumos rinkoje vartotojams jau dabar brangiai kainuoja – privačiam kapitalui išstumiant viešojo sektoriaus įmones, vartotojai pralaimi. Tą jis iliustruoja pavyzdžiu, kad miestuose, kur privačių tiekėjų nėra, šiluma pigesnė.

Energetikos ministerija: neuždrausta pirkti ne biržoje

Energetikos ministerija patikina, kad jos siekis yra užtikrinti naudą galutiniams vartotojams.

„Šiuo metu galiojanti biokuro įsigijimo tvarka numato, kad šilumos tiekėjai bei reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai, įsigydami biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai „Baltpool“. Toks reikalavimas nustatytas, siekiant užtikrinti, kad biokuras būtų įsigyjamas skaidriai bei už objektyvią kainą, kas garantuoja didžiausią naudą galutiniams šilumos vartotojams“, – teigia ministerijos vyr.specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Energetikos ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Energetikos ministerija

Tačiau, anot jo, esama tvarka nenurodo, kad šilumos tiekėjai negali įsigyti biokuro ir kitais būdais. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjai turi teisę pirkti biokurą „užbiržiniais“ sandoriais, jei tai yra ekonomiškai naudingiau.

„Kitaip tariant, jei už biokuro biržos ribų galima nusipirkti šio kuro pigiau, šilumos tiekėjai turi teisę šį kurą pirkti kaip ir NŠG. Šilumos aukcionų tvarka, kaip ir bet kokie kiti procesai, yra nuolat besivystantis procesas. Ministerija stebi rinkos vystymąsi ir, esant poreikiui, analizuoja galimybes tobulinti esamą reguliavimą“, – sako A.Jovaiša.

Neplanuoja nieko keisti

Energetikos ministerija kratosi savo atsakomybės už šilumos ūkio politiką ir tikina, kad niekas nebus keičiama.

„Bet kokie šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, susiję su šilumos kainodara, yra rengiami bendradarbiaujant su VKEKK. Tačiau šiuo metu konkrečių planų dėl šilumos aukcionų tvarkos keitimo nėra. Visgi norime patikinti, kad įsiklausome į visus konstruktyvius suinteresuotų pusių pasiūlymus dėl teisės aktų srities tobulinimo“, – teigia A.Jovaiša.

Ministerija patikina, kad skaidri konkurencija yra tikslas.

„Efektyviai veikianti šilumos rinka turi skatinti skaidrią visų jos dalyvių konkurenciją bei motyvuoti gamintojus veikti efektyviau, diegti inovatyvius sprendimus, leidžiančius siekti mažiausios šilumos kainos vartotojams. Todėl susirūpinimas kyla ne tada, kuomet viena iš konkuruojančių pusių gauna didesnį ar mažesnį pelną, o tada kai pažeidžiama pusiausvyra tarp gamintojų (tiek NŠG, tiek šilumos tiekėjų) ir vieni rinkos dalyviai turi palankesnes sąlygas veikti nei kiti. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia šilumos vartotojai dėl padidėjusių šilumos kainų“, – aiškinama komentare.

Litbioma“: biokuras brangsta dėl objektyvių priežasčių

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė vardija priežastis, dėl kurių brangsta biokuras: apie 20 proc. pabrango mediena iš Valstybinės miškų urėdijos, augo dyzelino kaina, kuris naudojamas transportavimui, kone 10 proc. didėja atlyginimai darbuotojams, jų rasti biokuro gamintojams nėra lengva.

„Pirmas ir pagrindinis faktorius – tai Žaliavos tiekėjai pabrangino žaliavą, o ne biokuro tiekėjai. Pirmoji grandis yra Valstybinė miškų urėdija, valdanti pusę miškų, o privatūs miškų valdytojai taip pat kainas pakėlė“, – 15min teigia V.Gaubytė.

Anot jos, biokuro gamintojai pasimokė ir iš pernykščių neeilinių gamtinių sąlygų – pernai dėl lietaus medienos nebuvo galima išvežti iš miškų, darbai buvo atidėti net keliems mėnesiams, dėl to žiemos viduryje susidurta su biokuro trūkumu. Dėl to šiemet biokuro tiekėjai atsargesni.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Masiškai kertama Gudų giria
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Masiškai kertama Gudų giria

„Dabar įmonės, turėdamos tokią patirtį, kaupia biokurą sandėliuose ir atsakingai laukia žiemos“, – teigia V.Gaubytė.

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas prieštarauja šilumininkams – esą gąsdinimai dėl šilumos kainų yra nepagrįsti.

„Biokuro kainų augimas nuo 120–130 Eur už TNE iki 170–180 Eur/TNE gali lemti šilumos kainos augimą 0,3–0,4 euro cento už kilovatvalandę. Pabrėžiu tai, kad biokuras bendrojoje šilumos kainoje sudaro tik vieną penktadalį kainos. Taigi, kalbėti, kad biokuras lems šilumos kainų šuolį yra neteisinga“, – pranešime spaudai sako R.Lapinskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Masiškai kertama Gudų giria
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Masiškai kertama Gudų giria

„Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas biokuro kainų svyravimą sieja su žaliavos – medienos – kainomis. Esą panašios kainos buvo ir 2014 m., tik tuomet malkinė mediena kainavo 17,55 euro už kubinį metrą, o dabar – 30 eurų už kubinį metrą

„Pasikeitusi rinkos situacija lemia, kad, nepaisant rinkos efektyvumo, biokuro kainos pradėjo augti dėl objektyvių priežasčių. Juk biokuras yra lygiai toks pats kaip ir visos kitos žaliavos ar energijos ištekliai – jo kaina lygiai taip pat nuolat kinta. Tarkime, naftos kaina nuo 2017 m. pradžios yra pakilusi apie 50 proc.“, – sako A. Smaliukas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų