„Kauno energija“ ir miesto valdžia tikisi, kad bus įsiklausyta į jų siūlomas įstatymų pataisas dėl kainų reguliavimo mechanizmų būtinybės, kurios galėtų akivaizdžiai sumažinti šildymo kainas mieste, penktadienį rašo „Kauno diena“.
Praėjusių metų rudenį ir šį pavasarį Kaune veiklą pradėję du nauji šilumos energijos gamintojai („Gečo“ ir „Lorizon energy“), gamybai naudojantys biokurą, rinkoje nesutiko jokių konkurentų, todėl gali sau leisti šilumos energiją parduoti tokiomis kainomis, lyg jai gaminti būtų naudoję daug brangesnį kurą – dujas. Sumažinti jų pelno šiandien nėra jokių svertų.
„Gečo“ ir „Lorizon energy“ biokuro katilinės energiją pasigamina daug pigiau, tačiau jos neprivalo parduoti pigiai.
Iš „Gečo“ perkama kilovatvalandė yra pigesnė per plauką – 18,4 cento, o „Lorizon energy“ gaminama energija „Kauno energijai“ atsieina puse cento pigiau – 17,9 cento už kWh. Pagaminti kilovatvalandę „Kauno energijai“ šį mėnesį kainuoja 18,45 cento – ši kaina ir yra ta riba, žemiau kurios esanti energija privalo būti superkama.
Jau šiemet biokuro katilai pradės veikti modernizuojamose „Šilko“ ir „Inkaro“ katilinėse. Skaičiuojama, kad vien šių katilinių modernizavimas jau kitą šildymo sezoną kauniečiams gali padėti sutaupyti per 8 mln. litų.
Dar didesniu smūgiu šilumos kainoms taps Petrašiūnų elektrinės modernizavimas, kurį numatoma baigti kitąmet. Skaičiuojama, kad po kelerių metų „Kauno energija“ savo dispozicijoje gali turėti 300 megavatų galios. Toks kiekis galės daryti pastebimą įtaką galutinei šilumos kainai.
