Šilumos tiekėjai neslepia: skolos už jų teikiamą paslaugą auga. 2012 metų sausio 1 dieną vartotojai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA) priklausančioms įmonėms buvo skolingi daugiau nei 222,4 mln. Lt, o jau po metų – 254,2 mln. Lt.
Gyventojai vasarą dalį skolų grąžina
Vien Vilniuje šilumą tiekiančiai „Vilniaus energijai“ gyventojai šių metų pradžioje buvo skolingi 31,373 mln. Lt (pernai – 30,356 mln. Lt). Per pusmetį ši suma kiek sumažėjo ir naująjį šildymo sezoną vilniečiai pasitiko šilumos tiekimo įmonei būdami skolingi apie 30,5 mln. Lt.
Anot LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno, padėtis panaši metai iš metų. „Maždaug apie 10–12 proc. nuo metinės apyvartos yra vartotojų skola. Per žiemą įsiskolinimai užauga, per vasarą – grąžinami, kadangi Lietuva yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje mokama už šildymą tik šildymo sezono metu. Kitose valstybėse šie mokėjimai išdėstyti per visus metus“, – sakė V.Stasiūnas.
Gyventojai skolas intensyviau grąžina ir tuomet, kai šalies ekonominė situacija pagerėja, o jai pablogėjus vėl linkstama nemokėti už tiekiamą šilumos energiją.
Maždaug apie 10–12 proc. nuo metinės apyvartos yra vartotojų skola. Per žiemą įsiskolinimai užauga, per vasarą – grąžinami.
Savivaldybės skola užaugo kelis kartus
Tačiau kur kas grėsmingesnė situacija su biudžetinių įstaigų skolomis. LŠTA duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. tokių Vilniaus įstaigų įsiskolinimai siekė 11,477 mln. Lt, o per metus išaugo net iki 32,539 mln. Lt – daugiau nei 20 mln. Lt. Tikėtina, kad tokį staigų augimą lėmė didėjantys Vilniaus savivaldybės finansiniai įsipareigojimai „Vilniaus energijai“. Šiuo metu bendra Vilniaus savivaldybės skola šilumos tiekimo įmonei siekia 52,9 mln. Lt, tačiau kaip ji išaugo per metus, sužinoti nepavyko. Tik teigiama, kad skola didėja milžiniškais tempais.
Vilniaus meras Artūras Zuokas linkęs kaltinti miesto finansinę būklę – ji yra sunki, todėl esą tikimasi supratimo dėl skolų. Bendra sostinės savivaldybės skola jau perkopė milijardą, tad miestas nebeturi lėšų niekam – nei sumokėti už paslaugas šilumos tiekėjams, nei miesto tvarkytojams ar apšvietėjams.
Sostinė, mero teigimu, praskolinta dėl ydingos biudžeto sudarymo tvarkos: Vilniuje liekanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis 2013 m. tesiekia 42 proc. Kitiems Lietuvos miestams liekanti ten surenkama GPM dalis yra kur kas didesnė – Kaune ir Klaipėdoje ji siekia per 85 proc. 2013 m. vilniečių indėlis į valstybės iždą yra 25 kartus didesnis nei Kauno ir 22 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų.
„Šiuo metu Vilniaus skola pasiekė 1,2 mlrd. Lt ribą. Miestas patyrė 18 mln. Lt nuostolį dėl Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo pakeitimų. Vyriausybė per pastaruosius penkerius metus ženkliai mažiau skyrė finansavimo savivaldybei. Pavyzdžiui, pernai Vyriausybė ir Seimas suplanavo 2013 metų sostinės biudžetą mažesnį beveik 149 mln. Lt, arba apie 10 proc.“, – tvirtino A.Zuokas.
Kitų metų biudžete Vilnius gaus didesnę surenkamo GPM dalį, dėl to esą per 100 mln. Lt bus skirti skoloms dengti.
Bendra sostinės savivaldybės skola jau perkopė milijardą, tad miestas nebeturi lėšų niekam – nei sumokėti už paslaugas šilumos tiekėjams, nei miesto tvarkytojams ar apšvietėjams.
Kompensacijoms – penktadalis milijono
Daliai vilniečių šildymo išlaidos kompensuojamos. Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus duomenimis, šių metų spalio 1–17 dienomis jau priimti 5287 prašymai kompensacijoms gauti.
Per visus 2012 metus kompensacijas už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį gavo 43 227 gavėjai. Šios išlaidos siekė 24,4 mln. Lt.
Šiemet kompensacijoms suplanuota 20,317 mln. Lt.
Pastaraisiais metais kompensacijas gaunančių vilniečių skaičius augo. Ypač didelis šuolis buvo 2011-aisias: 2010 m. kompensacijas gavo 16,8 tūkst. gyventojų, o 2011 m. – jau net 42,2 tūkst. 2012 m. kompensacijų gavėjų skaičius išaugo iki 43,2 tūkst.
