Gruodį įvyko šilumos pirkimas sausiui ir vasariui, jame NŠG ir CŠT įmonės konkuravo naujomis sąlygomis, tai yra, pastarosios įmonės įtraukė ir tas gamybos sąnaudas, kurių anksčiau neįskaičiuodavo. Kaip žinoma, CŠT tiekia energiją ir patys ją gamina, kartu gali supirkti NŠG gaminamą energiją.
Šilumos gamintojai įsigaliojusius pakeitimus vertina skirtingai
Kainų komisijos narys Donatas Jasas BNS teigė, kad aukcionų rezultatai rodo, jog kai kuriuose miestuose mažesnę šilumos kainą pasiūlė centralizuotos šilumos tiekėjas, kituose – nepriklausomi šilumos gamintojai.
Sostinės savivaldybės bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ informavo, kad šilumos supirkimo tvarkos pokyčiai didelės įtakos bendrovės superkamam kiekiui neturėjo.
„Kalbame apie šilumos energijos pirkimą iš NŠG, gaminančių iš biokuro. Kadangi Vilniuje nėra tiek daug NŠG (pavyzdžiui, kaip Kaune), tai 2019 metų sausio mėnesį VŠT superkamos energijos kiekiui įtakos neturėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – BNS komentavo bendrovė.
Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti „Kauno energija“ teigė, kad konkurencija naudinga vartotojams, bet pažymėjo, jog bendrovė turi reguliariai investuoti ir į šilumos tiekimo infrastruktūrą.
„Į gamybos šaltinių modernizavimą mūsų bendrovė investuoja nuolat. Tačiau be šių investicijų, mūsų bendrovė dar privalo nuolat investuoti ir į šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimą, o to neprivalo daryti nepriklausomi šilumos gamintojai. Bet kuriuo atveju, konkurencija tarp šilumos gamintojų naudinga šilumos vartotojams“, – komentare BNS teigė „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
Nepriklausomo šilumos gamintojo „Danpower Baltic“ generalinė direktorė Aušra Ignotaitė sako, kad teigiamai vertina naują šilumos supirkimo tvarką.
„Ji pagaliau suvienodino konkurencines šilumos rinkos dalyvių sąlygas. Nuo šiol pagaminamą šilumą gali parduoti tik tie, kas sugeba tai daryti pigiausiai, o tai ir yra aktualiausia vartotojams (...) Mes aukciono rezultatais esame labiau patenkinti Kaune, kadangi šiame mieste itin aktyvi gamintojų konkurencija, veikia daug dalyvių“, – BNS sakė A. Ignotaitė.
Pasak jos, šilumos rinkos dalyvių konkurencija vien sausį už šilumą Kauno gyventojams leis sutaupyti apie 1,4 mln. eurų.
Nepriklausomas šilumos gamintojas „Fortum Klaipėda“ teigia, kad taip pat palankiai žiūri į naują tvarką. Pasak bendrovės, pokyčiai turės dvejopą – trumpalaikį ir ilgalaikį – poveikį.
„Trumpalaikis poveikis, kurį galime jau dabar stebėti, vertindami pirmuosius aukcionų rezultatus, yra tas, kad šilumos energiją gamina tas gamintojas, kuris sugeba šilumą pagaminti už mažiausią kainą. Taikant naująją tvarką ilguoju laikotarpiu, savivaldybių valdomos šilumos tiekimo įmonės bus priverstos galvoti kaip efektyviau konkuruoti su nepriklausomais šilumos gamintojais“, – komentuoja bendrovė.
„Senoji tvarka leido neefektyvius savivaldybių valdomų įmonių sprendimus perkelti ant vartotojų pečių“, – pridūrė „Fortum Klaipėda“.
Bendrovė sausį planuoja pateikti apie 55 proc., o vasarį – 49 proc. Klaipėdos centralizuotam šilumos tinklui reikalingos šilumos.
Pokyčiai giriami dėl augančios konkurencijos ir peikiami dėl rizikų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius po pirmojo aukciono pagal naują tvarką dar labiau įsitikino esą naujos tvarkos trūkumais, o kaip vieną didžiausių problemų įvardijo sistemos patikimumą. Pasak jo, šilumos tiekėjui, „kuris dirba pagal licenciją ir yra reguliuojamas, kontroliuojamas ir taip toliau“, paliktos visos prievolės, savo ruožtu, NŠG gali be kliūčių siekti pelno.
„Nauja tvarka įveda visiškai neorganizuotą, „laukinę“ konkurenciją. Kas nori, gali statyti ir tiekti šilumą, jeigu tik laimėjo tą mėnesinį aukcioną, neatsižvelgiant į nieką. Tai va čia yra techninė didžiausia problema. O, neduok Dieve, įvykus avarijai, pavyzdžiui Kaune, visi šitie gamintojai yra viename gale miesto, o vartotojų pagrindinė masė yra kitoje pusėje“, – BNS sakė V. Lukoševičius.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad dėl naujos tvarkos auga konkurencija ir mažėja šilumos kaina vartotojams.
„Nepriklausomi šilumos gamintojai pasirodė puikiai, parodė žemiausias kainas (...) Yra nustatomos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, tai reiškia, už kiek šilumą galėtų pasigaminti šilumos tiekėjas, jeigu nebebūtų jokių kitų žaidėjų. Tai ta kaina yra 4,26 (cento už kWh Kaune – BNS). O bendrai vidutinė svertinė visų gamintojų kaina aukcione siekia 3,53 cento už kilovatvalandę. Tai išeina 17 proc. pigiau (...) Tai yra, 1,41 mln. eurų sutaupyta “, – BNS sakė V. Kisielius.
CŠT siūlo naują tvarką, nepriklausomi gamintojai priešinasi
Seimas sausį ėmėsi svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis, kaip deklaruojama, norima įtvirtinti lygias galimybes bei sąžiningą konkurenciją šilumos energiją gaminantiems ūkio subjektams, sumažinti šilumos kainas vartotojams.
Įstatymo aiškinamajame rašte iniciatoriai pažymi, kad praktika rodo, jog, pavyzdžiui, žiemos mėnesiais, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų – CŠT ir NŠG įmonių– nėra konkurencijos, NŠG pigiai iš biokuro pagamintą šilumą aukcionuose parduoda tik nedaug mažesne kaina, nei CŠT įmonė pati gali pasigaminti naudodama gamtines dujas. Šilumos vartotojai iš to naudos praktiškai negaunantys.
Įstatyme siūloma „būtinųjų šilumos gamintojų“ sąvoka, tai aukciono tvarka kiekvienais metais nustatomas šilumos gamintojų sąrašas konkrečioje aprūpinimo šiluma sistemoje.
Pasak LŠTA, pataisomis siekiama nustatyti, kad CŠT sistemoje veikiantys šilumos gamybos įrenginiai (tiek priklausantys CŠT įmonėms, tiek NŠG įmonėms), konkuruodami metiniame šiluminės galios aukcione suformuotų šilumos gamintojų komplektą, kuris garantuotų mažiausias sąnaudas. Tokiems šilumos gamintojams būtų kompensuojamos investicijos su „protinga grąžos norma“, kaip ir šilumos tiekėjui. Kiekvieną mėnesį jau visi šilumos gamintojai papildomai konkuruotų dėl šilumos gamybos apimčių mažiausiomis kainomis.
Savo ruožtu NŠG atstovai teigia, kad jeigu ši tvarka būtų patvirtinta, vartotojams augtų šilumos kaina. V. Kisielius kreipėsi į Seimo narius, prašydamas užkirsti kelią „gresiančiam šilumos kainų augimui“.
Jis pažymi, kad verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ skaičiavimais, įstatymo pakeitimai padidintų šilumos kainas Klaipėdos gyventojams vidutiniškai 19 proc., Kauno – maždaug 14 proc., o Vilniaus – apie 2 proc.
„Siūlomi pakeitimai yra ne kas kita, kaip bandymas išvengti konkurencijos ir pakeisti Kainų komisijos priimtą šilumos supirkimo tvarką“, – LNŠGA pranešime sako V. Kisielius.
Naujo šilumos aukciono, pagal dabar galiojančią tvarką, data – kitas pirmadienis, o galutiniai jo rezultatai paaiškės trečiadienį.
