Pasak Valdo Lukoševičiaus, kitų miestų šilumos tiekėjai kol kas tokios problemos nejaučia ir pagalbos į savivaldybes nesikreipia.
Be to, jo teigimu, kai kurios įmonės turi kitų kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto atsargų.
„Visos kitos savivaldybės (jų tiekėjai – BNS), kadangi jos neturi tokių didelių kiekių dujų ir tokio didelio nesubalansuotų finansinių srautų poreikio, nesusiduria su tokia problema, todėl net nesikreipia į savivaldybes pagalbos, o verčiasi su savo apyvartinėmis lėšomis, rezervais ir paskolomis, kas yra įprasta praktika“, – BNS sakė V.Lukoševičius.
„Tiesiog Vilnius susidūrė su nenormaliai dideliais skaičiais, kurie kas savaitę arba kas dieną augo, ir sostinė atsidūrė labai kritinėje situacijoje. Bet čia tik Vilniaus problema“, – pridūrė jis.
Pasak V.Lukoševičiaus, 2020-aisiais daugiau dujų buvo deginama Klaipėdoje, Alytuje ir Ukmergėje, 2021-ųjų statistikos jis teigė neturintis. Tačiau, jo teigimu, suvartojamą dujų kiekį lemia oro temperatūra.
„Mes nežinome, kokia bus šita žiema ir kiek tų dujų prireiks, nes jos pikiniame poreikyje yra naudojamos tada, kai nebeužtenka biokuro. Jeigu temperatūra nukrenta iki dešimties laipsnių šalčio ar žemiau – tada, žinoma, reikia naudoti didesnį dujų kiekį", – aiškino V.Lukoševičius.
Vis dėlto, pasak jo, energijos suvartojimo piko metu kai kuriems šilumos tiekėjams gali užtekti ir kitokio kuro atsargų.
„Kai kurios įmonės dar turi mazuto atsargas. Kadangi mazutas dabar yra daug pigesnis už dujas, tai tiesiog tam pikui padengti galima naudoti ir mazutą", – sakė V.Lukoševičius.
VŠT dėl tin aukštų dujų kainų gruodį finansiškai tapo nepajėgi pati užtikrinti būtinus pinigų srautus, todėl jai buvo būtinas papildomas apie 100 mln. eurų finansavimas arba garantija banko paskolai.
Vėliau įmonė situaciją iš dalies suvaldė – šių metų pradžioje iš SEB banko ji pasiskolino 20 mln. eurų, o dar 50 mln. eurų paskolų gavo pernai. Be to, šią savaitę miesto taryba suteikė įmonei 15 mln. eurų vertės garantiją.
VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas trečiadienį BNS sakė, jog situacija yra valdoma, o optimistinio scenarijaus atveju garantija gali būti ir nepanaudota.
Toliau rekordiškai augant dujų kainoms, šilumos kaina Vilniuje sausį, palyginti su 2021 metų sausiu, išaugo beveik 2,5 karto ir siekė 10,07 cento už kWh (su PVM).
Kituose didžiuosiuose šalies miestuose, kur sudeginama mažiau dujų, kainos augo mažiau: Kaune ji per metus išaugo beveik 1,8 karto iki 6,57 cento, Klaipėdoje – 1,3 karto iki 7,1 cento, Šiauliuose – beveik 1,7 karto iki 7,35 cento, Panevėžyje – beveik 1,4 karto iki 6,29 cento.
