„Tai reiškia, jog esame pasirengę, kad sinchronizacija įvyktų jau 2024 metais. Sieksime to visomis išgalėmis“, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Gdansko instituto elektros energetikos sistemos stabilumo studija yra svarbiausia studija rengiantis ankstesnei sinchronizacijai.
Be minėtos sistemos stabilumo studijos, Baltijos šalių elektros energijos perdavimo sistemų operatorės taip pat atliko dar dvi techninių galimybių studijas, kurios vertino sinchronizacijos įtaką tinklo adekvatumui bei elektros energijos rinkai.
Pastaroji rodo, jog elektros kainoms Lietuvoje sinchronizacija įtakos neturės. Tuo tarpu Latvijai ir Estijai gali reikėti papildomų lėšų balansavimo rezervams nepriklausomai nuo sinchronizacijos datos. Estijos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės atlikta adekvatumo studija reikalauja patikslinimo – ji turėtų būt atnaujinta pagal naujausius Estijos elektros energijos sistemos duomenis.
Šių techninių studijų pagrindu Baltijos šalys turi priimti bendrą sprendimą dėl ankstesnės, nei planuota, elektros energetikos sistemos sinchronizacijos, t.y., 2024 metais.
Teisinės prielaidos sinchronizacijai įgyvendinti 2024 m. numatytos Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisose, kurioms jau pritarė Vyriausybė. Seimas dėl šių pataisų turėtų priimti artimiausiu metu.
Lietuva nuo Rusijos atviros karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios suintensyvino diskusijas ir raginimus siekti paankstintos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos bei prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu ir tokiu būdu sumažinti grėsmes energetiniam ir nacionaliniam saugumui.
