Greta dabartinės „LitPol Link“ jungties planuojama jūrinė nuolatinės srovės jungtis bus modeliuojama remiantis „NordBalt“ jungties pavyzdžiu, teigia už projektą atsakingos institucijos.
„Kalbame apie milijardą eurų apytiksliai. Siekiama turėti kiek įmanoma optimizuotą skaičių“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Elektros ir dujų perdavimo įmonių grupės „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis tikisi, kad sinchronizavimo projektui pavyks užtikrinti daugiau kaip tris ketvirtadalius Europos Sąjungos finansavimo. Jo teigimu, pirmasis sinchronizavimo etapas turėtų kainuoti apie 445 mln. eurų, Lietuvos dalis siektų 167 mln. eurų.
„Mūsų siekis užsitikrinti 75 proc. paramos, bet tyliai svajojame apie daugiau“, – spaudos konferencijoje sakė R. Štilinis.
Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, kad jūrinė jungtis su Lenkija bus ypač moderni.
„Dar daug reikia įvairiausių tyrimų, bet tai turėtų būti technologiškai moderniausia jungtis, labai panaši į „NordBalt“. Konkreti trasa paaiškės po dugno tyrimo. Kaip pavyzdžiu remiamės „NordBalt“. Jo kaina buvo 550 mln. eurų su keitikliais“, – spaudos konferencijoje sakė D.Virbickas.
Ketvirtadienį Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl sinchronizavimo projekto iki 2025 metų.
Susitarimą, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai (EVT), pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
