Pernai birželį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir EK vadovai Briuselyje pasirašė politinį susitarimą (angl. political roadmap) dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo.
„Siekiame, kad taip pat būtų pasirašytas ir sinchronizacijos įgyvendinimo veiksmų planas, tai yra, kaip praeitais metais turėjome politinį veiksmų planą – political roadmap, – taip dabar, Europos Komisijos siūlymu, yra minčių ir toks tikslas, kad būtų galima pasirašyti įgyvendinimo veiksmų planą, tai yra implementation roadmap“, – BNS iš Briuselio sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
EK skelbia, kad Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės susitikime Briuselyje balandžio 25 dieną buvo sutarta nusibrėžti pagrindines gaires, numačius įgyvendinti sinchronizavimą iki 2025 metų.
„Aukšto lygio grupė pasveikino visų suinteresuotų šalių pasiryžimą laikytis projekto įgyvendinimo tempo (...) ir sutarė apibrėžti pagrindinius ateities darbus – siekiant užbaigti projektą iki 2025 metų – ir parengti Įgyvendinimo veiksmų planą. Jis būtų pasirašytas 2019 metų birželį“, – rašoma EK Energetikos generalinio direktorato pranešime.
Jame teigiama, kad EK užtikrino savo visišką paramą sinchronizavimo projektui. BEMIP aukšto lygio grupė panašiu formatu turėtų susirinkti birželio pradžioje.
Ministras Ž.Vaičiūnas išreiškė viltį, kad EK išliks sinchronizavimo projekto koordinatore.
„Įvertinant Europos Komisijos ligšiolinę lyderystę, prašiau ir kviečiau Europos Komisiją ir toliau imtis šio projekto koordinatoriaus vaidmens. Kaip žinoma, po to, kai bus pateiktos sinchronizacijos projekto techninės sąlygos, Komisijos vaidmuo ne mažės, bet didės, tai pakviečiau ją atlikti tą koordinacinį vaidmenį“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Briuselyje penktadienį ministras susitiko su EK viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi, be kitų klausimų buvo aptarta ir sinchronizavimo tema, nurodo Energetikos ministerija.
Pasak ministro, esminiai tikslai, kurie buvo numatyti 2018 metų birželį aukščiausiu lygiu tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir EK pasirašytose politinėse gairėse, ir kurie leido startuoti Baltijos šalių elektros energetikos sinchronizavimo projektui, yra sėkmingai pasiekti – užbaigtos būtinos studijos ir patvirtintas sinchronizavimo per Lenkiją scenarijus, o EK skyrė 323 mln. eurų finansavimą pirmajam sinchronizacijos etapui.
Taip pat šiuo metu baigiamos atlikti Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) procedūros dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Europos sinchroninės zonos.
Baltijos šalys šiuo metu laukia sinchronizavimui būtinų dokumentų – elektros tinklų prisijungimo prie kontinentinės Europos sutarties projekto ir jo priedo – vadinamųjų sinchronizavimo sąlygų.
Ministras yra sakęs BNS, jog sinchronizavimo sąlygų gavimas iš ENTSO-E reiškia, kad pereinama nuo politinių svarstymų prie techninio projekto įgyvendinimo.
Lietuva, Latvija, Estija planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.
