„Anksčiau bendrovė teigė, kad į projektą Lietuvai reikės investuoti 10 mln. eurų. Buvo tam ir Vyriausybės nutarimas. Vėliau sekė įdomios derybos dėl bendradarbiavimo sąlygų ir viso to pabaigoje per metus suomių kompanija pakeitę daugybę kartų savo poziciją ir galiausiai pasakė, kad tame projekte kartu su mumis negali dalyvauti ir projekto vertė mums padvigubėjo“, – BNS sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas.
Jo teigimu, ministerija Vyriausybės pasitarime siūlys nenurodytam laikui atidėti prisijungimą prie kabelio, nes nežinia, kada prisijungimas bus ekonomiškai naudingas.
„Dabar nematome tokių srautų, kurie būtų kritiniai, svarbūs ir dideli, kad pateisintų tokią valstybės investicija. Dabar skirti 10 mln. paliekami perskirstymui ir ieškosime kitų sprendimų. Bandysime gal suformuoti tokias sąlygas, kad projektas būtų ekonomiškai naudingas“, – kalbėjo viceministras.
Vyriausybė pernai birželį pritarė Lietuvos prisijungimui prie 70 mln. eurų vertės optinio kabelio tarp Suomijos ir Vokietijos projekto. Tuomet teigta, kad Lietuvos investicijos į Baltijos jūros dugnu nutiesto kabelio atšaką galėtų siekti 10 mln. eurų.
Šiuo metu kabelis tarp Vokietijos ir Suomijos jau yra nutiestas, o projekto įgyvendintoja suomių bendrovė „Cinia“ už savo lėšas įrengė movą, skirtą Lietuvos atšakos prisijungimui.
Anksčiau teigta, kad Lietuva optiniu kabeliu galės naudotis 20 metų su galimybe nuomos sutartį pratęsti dar 5 metams. Anot kabelio naudingumo analizę atlikusios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ specialistų, jis pagerins duomenų perdavimo greitį, kuris yra svarbus kriterijus investuotojams į duomenų centrus. Tokius centrus Lietuvoje planuojama įrengti „Lietuvos energijos“ Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teritorijoje vystomame pramonės parke.
