Mažo miestelio Žemaitijoje pavyzdys rodo, kodėl Lietuvoje žlunga milijardiniai energetikos projektai. Išgąsdinti žmonės, verdančios aistros, protesto akcijos po Seimo langais. Visa tai Žygaičius padarė Lietuvos politinių aktualijų centru.
Tuo tarpu licenciją angliavandenių gavybai turinčios ir tyrimus Žygaičiuose vykdančios bendrovės „LL investicija“ atstovai tvirtina, kad skalūnų dujų Žygaičiuose neieškoma ir net nesirengiama ieškoti. JAV energetikos gigantas „Chevron“, kurį žygaitiškiai jau varo iš savo žemių, jei laimės skalūnų dujų žvalgybos konkursą, jų ieškos ne Žygaičių apylinkėse, o kitose vietose.
Nėra prieš ką protestuoti
2007 metais Gedimino Kirkilo vyriausybė išdavė leidimą UAB „LL investicijos“ naudoti angliavandenilių išteklius šiame rajone. Apie šį sprendimą Žygaičių bendruomenė nežinojo tol, kol 2012 metų pabaigoje į jų duris pasibeldė bendrovės atstovai prašydami pasirašyti sutartis, leidžiančias atlikti seismologinius lauko tyrimus gyventojų žemėse. Dalis žemės savininkų šias sutartis pasirašė.
Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Žmonėms buvo pateikta informacija, kad bus daromi gręžiniai skalūnų dujoms išgauti. Sakė A.Salamakinas.
Tačiau viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie planuojamą skalūnų dujų žvalgybą kilo sujudimas. Vietos gyventojai neabejoja, kad UAB „LL investicijos“, kurios pusę akcijų valdo bendrovė „Chevron global energy“, skalūnų ims ieškoti būtent jų žemėse.
„Mes ieškome tik naftos ir tradicinių gamtinių dujų telkinių. Kai 2007 metais gavome licenciją, apie skalūnus jokios kalbos nebuvo. Skalūninių dujų paieškai šiuo metu yra paskelbtas konkursas ir numatytas plotas, kuriame galės vykti darbai. Konkurse dalyvauja bendrovė „Chevron“ su savo įmone Lietuvoje. Žygaičių seniūnijoje skalūnų dujų ieškoma nebus. Mūsų bendrovė vienintelė turi licenciją gavybai šiame plote, todėl kitos bendrovės leidimo ieškoti skalūnų dujų gauti negalės“, – „15min“ sakė UAB „LL investicijos“ projektų vadovas Bronius Radeckas.
Jo teiginius patvirtino ir bendrovės direktorė Natalija Haselton. Pasak jos, bus vykdomi įprasti tyrimai naftos telkiniams aptikti. Jokių horizontalių gręžimų ar cheminių medžiagų pumpavimo nebus. „Mes įprastais būdais ieškome naftos. Gali būti, kad jos ten iš viso nėra“, – sakė įmonės vadovė.
Bendrovės atstovai taip pat garantavo, kad bus atlyginta visa žala, atsiradusi seismologinių tyrimų metu. Taip pat ir galima žala žemių melioracinei sistemai.
Kam tai naudinga?
Lietuvos Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius „15min“ patvirtino, kad skalūnų dujų paieškos Žygaičių seniūniją aplenks: „Žygaičiai į plotą, kuriame skelbiamas konkursas skalūnų paieškai, nepapuola. Man labai keista, kad į kokteilį suplakami prieš šešerius metus vykęs ir naujasis konkursai, o visa tai pateikiama kaip „Chevron“ invazija. Nežinau, kam tai naudinga.“
Pasak J.Mockevičiaus, bendrovės „LL investicija“ atliekama seisminė žvalgyba nėra naujovė, kurios reikėtų bijoti. „Tokios žvalgybos Lietuvoje nuo 1961 metų yra atlikta daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų ir susprogdinta per 700 tonų trotilo. Nesugriuvo nė viena troba. Bendrovė vykdo eilinį, standartinį ir net saugesnį nei senais laikais tyrimą. Poveikio nei derlingumui, nei sveikatai, nei gruntiniams vandenims nebus“, – paaiškino J.Mockevičius.
Tarnybos vadovas patvirtino, kad kitai bendrovei licencija vykdyti žvalgybos ar gavybos darbus tame pačiame plote negali būti suteikta. Tai draudžia ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisės aktai.
J.Mockevičius stebėjosi, kodėl Lietuvoje geologiniai tyrimai sukelia tokią audringą reakciją. „Mitingai prie Seimo vyksta dėl daug ko. Mes turbūt vieninteliai pasaulyje negalime kasti anhidrito, nes tai baisu kai kuriems žemės sklypų savininkams. Mes negalime kasti durpių. Reikėtų geologiją uždrausti, paskelbti ją už įstatymo ribų, ir viskas būtų gerai“, – piktinosi pašnekovas.
A.Salamakinas sutriko
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas po žygaitiškių protestų rekomendavo Vyriausybei sustabdyti skalūnų dujų žvalgybos procesą, nes baiminasi didžiulės žalos gamtai ir žmonėms. Itin karštai prieš skalūnų dujų žvalgybą agitavo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
„15min“ klausimas, ar žino, kad Žygaičiuose niekas skalūnų dujų nė nesirengia ieškoti, A.Salamakiną sutrikdė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Algimantas Salamakinas |
„Man teko ir radijo laidoje bendrauti su bendrovės „LL investicijos“ atstovais, kurie vienareikšmiškai sakė, kad žvalgo skalūnų dujas. Jau nebežinau, kokiais pareiškimais tikėti. Turime jų oficialius pareiškimus, kad skalūninių dujų gavybą pradės nuo Žygaičių ir eis į vakarus. Klausime, kas atsitiko. Galbūt jie pamatė žmonių nuotaikas ir pakeitė planus“, – tikino komiteto vadovas.
A.Salamakinas aiškino, kad Žygaičių bendruomenė taip pat buvo informuota apie skalūnų dujų paieškas jų žemėse: „Jie patys juk neprisigalvojo. Žmonėms buvo pateikta informacija, kad bus daromi gręžiniai skalūnų dujoms išgauti.“
Tuo tarpu bendrovės „LL investicijos“ atstovai patikino, kad niekada jokių pareiškimų dėl planų ieškoti skalūnų dujų nedarė.
Žarstėsi priekaištais
Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas nenorėjo girdėti klausimo, kodėl bendruomenė protestuoja prieš skalūnų dujas, nors jų niekas Žygaičių apylinkėse nė nesirengia ieškoti.
Jis kaltino bendrovę „LL investicijos“ ir valdžią. „Kaimo žmogui patikėti, kad ten bus gręžiama, bet neieškoma skalūnų dujų, yra labai sunku. Jeigu mūsų valdžia nesugebėjo paruošti ataskaitos apie galimą poveikį aplinkai, jeigu buvo pasirinkta įmonė, neturinti jokio kapitalo ir daugybę metų nieko neveikusi, tai sunku kalbėti apie pasitikėjimą“, – sakė bendruomenės atstovas.
„Matome, kad žmonės sujaudinti, kad reikia aiškintis. Mūsų telkiniai žemėje taip pat yra didelė valstybės vertybė. Jei ten lendama, tai reikia žinoti, koks bus poveikis. Palaipsniui tie dalykai išaiškės, todėl nemanau, kad mes kažką stabdome“, – sakė J.Nairanauskas.
Valdžia bejėgė prieš baimes
Linas Kontrimas, viešųjų ryšių specialistas:
„Mūsų visuomenė ir žmonės dar tik mokosi kultūringai bendrauti. Valdininkai turi išdrįsti eiti į gatvę ir kalbėti su žmonėmis. Gyventojai į institucijas turi belstis paklausti ir gauti atsakymą, o ne eiti langų daužyti. Taip bendrauti mes vis dar mokomės.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Linas Kontrimas, viešųjų ryšių specialistas |
Dabar viešojoje erdvėje skelbiamos įvairios nepamatuotos baimės arba nepagrįsti lūkesčiai. Tai to paties nesusikalbėjimo pavyzdys. Išteklių paieška, kurios dabar bijo Žygaičių bendruomenė, jau ne vieną kartą vykdyta ir toje teritorijoje, ir kitose Lietuvos vietose. Ir niekam nieko blogo neatsitiko. Didysis triukšmas kilo tada, kai sužinojome, jog į Lietuvą ateina didelė JAV bendrovė.
Informacija apie skalūnų dujas į viešumą pradėta leisti prieš pusantrų metų. Tuomet ji niekam nekėlė jokio dirgesio. Pernai spalį, sužinojus, kad į Lietuvą ateina „Chevron“, prasidėjo vis didėjantis negatyvus triukšmas.
Aš suprantu, kad gyventojams kyla daug klausimų, bet reiktų netrukdyti atsakymus pateikti. Šiuo metu viešojoje erdvėje pastebiu ne diskusiją apie faktus, o kilusį ambicijų karą. Metami argumentai „kodėl man apie tai niekas nieko nesakė“. Viskam reikia laiko ir informacija bus suteikta. Juk tema nėra tokia paprasta ir kasdienė. Energetinės nepriklausomybės klausimas mūsų šaliai svarbus ir ilgalaikis.
Esminis klausimas – ar mes turime teisę žinoti, kokius turtus turi Lietuva. Ar gali tie turtai būti naudingi visai valstybei ir visuomenei. Ar galime pagaliau pradėti mąstyti apie bendravalstybinius projektus ir tapti modernia valstybe? Ar mes vis dėlto liksime neišnaudotų galimybių, kurias nužudo nepagrįstos baimės, šalimi?
Geopolitiškai mes visada buvom didžiųjų valstybių interesų taikinyje. Todėl baimių yra daug. Vienintelis būdas su tuo kovoti – kuo skaidresnė diskusija. Turime palikti kuo mažiau vietos gandams. Lietuva per maža, kad joje galėtų tilpti ir objektyvi informacija, ir įvairiausi gandai. Didelės valstybės gandų komunikaciją gali užgožti normalia informacine kampanija. Mūsų valstybėje reikia stengtis visiems – politikams, bendruomenei, žiniasklaidai, reikia siekti susikalbėti faktų kalba.“
