Apleisti rusvosios anglies gręžiniai vidurio Lenkijoje tikriausiai greitai vėl veiks. Nors dar neseniai šalis sakė galinti išgauti didžiausią Europoje skalūnų dujų ir naftos kiekį ir atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, optimizmas nuslūgo pavasarį, kai net trys skalūnus eksploatuojančios kompanijos pasitraukė iš šalies.
Praradusi užsienio investicijų viltis, Lenkija atsigręžia į savo rusvosios anglies rezervus.
„Lenkija nori geriau išnaudoti turimą anglį. Taip pat vystysime atsinaujinančius energijos šaltinius, bet pabrėžiu, kad energetikos pagrindas turi būti būtent vietinės naudingosios iškasenos“, – sako Lenkijos ekonomikos ministras Januszas Piechocinskis.
Rusvosios anglies, arba lignito klodai Lenkijos gelmėse – įspūdingi.
Rusvosios anglies, arba lignito klodai Lenkijos gelmėse – įspūdingi. Politikai tikina, kad jų užteks bent dviem šimtams metų.
Tik aplinkosaugininkai nepatenkinti: jei bus kliaujamasi tik šiais ištekliais, Lenkija tikrai pelnys didžiausio žemyno teršėjo vardą. Lenkų kompanija, apdirbanti rusvąją anglį, jau dabar daugiausiai anglies dioksido į aplinką išmetanti bendrovė Europoje.
„iš kietojo kuro Lenkijoje pagaminama daugiau nei 90 proc. elektros energijos. Bet negalima neatsižvelgti į padarinius: jei pagal ES energijos ir klimato politikos nuostatas anglies dvideginio išmetimas bus brangiai apmokestintas, neišvengiamai anglį reikės keisti kitais energijos šaltiniais“, – sako buvęs ekonomikos ministras, naudingųjų iškasenų ekspertas Januszas Steinhoffas.
Verslininkai sako, kad dar reikės daug investuoti, jog energijos išgavimas iš rusvosios anglies būtų veiksmingesnis.
Be to, atrodo, kad ir viltis dėl skalūnų laidoti dar anksti: prieš porą savaičių pradėti eksploatuoti nauji gręžiniai. Tokio kiekio skalūnų dujų išgauti nepavyko dar niekam Europoje, tačiau tai tik bandymai. Ištekliai gerai neištirti, be to, Lenkijai priekaištaujama dėl biurokratinių kliūčių naujiems investuotojams.
