Pagal Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo kuriamą metodiką jungties projekto naudos gavėjomis buvo pripažintos Vokietija, Švedija ir Norvegija, tačiau jos neskuba sutikti iš dalies finansuoti „LitPol Link“, nes tai reikštų milijonų eurų išlaidų, įskaičiuotų į perdavimo tarifą šių šalių vartotojams.
Europos energijos reguliuotojų agentūra (ACER) iki penktadienio priims šalių pastabas ir per tris mėnesius apsispręs, kaip padalinti kaštus.
Pasak dienraščio, nelaukdama galutinio sprendimo iš CEF (programa „Connecting Europe Facilities“), „Litgrid“ siekia pateikti paraišką gauti paramą antru bandymu šių metų kovą, tačiau didelių vilčių nededa. Dienraščio šaltiniai Europos Komisijoje tvirtina, esą Lietuva galėtų tikėtis 19-25 mln. eurų (geriausiu atveju tikėtasi apie 70 mln. eurų). „Litgrid“ tvirtina, kad iš viso projektui reikia 97 mln. eurų.
Šalims nepavykus pačioms pasiskirstyti kaštų, Lietuvos Kainų komisija pernai lapkritį nusprendė prašyti ACER paskirstyti jungties statybos sąnaudas tarp Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir Lietuvos.
„Litgrid“ pernai balandį Kainų komisijai pateikė paraišką, kuria siekiama „LitPol Link“ projekto kaštų kompensavimo Lietuvai iš projekto naudą gaunančių šalių. Įmonės skaičiavimais, Švedija turėtų kompensuoti 47,1 mln. eurų, Norvegija – 38,1 mln. eurų, Vokietija – 11,8 mln. eurų. Lietuvai tenkanti projekto kaštų dalis yra 103 mln. eurų.
„LitPol Link“ projekto įgyvendinimas svarbus ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir visoms BEMIP sutartį 2009 metais pasirašiusioms Baltijos jūros regiono valstybėms. 2013 metų spalį EK patvirtino Bendrojo intereso projektų (PCI) sąrašą, kuriame yra ir „LitPol Link“, o jo projektams finansuoti CEF fonde EK numačiusi 5,1 mlrd. eurų
