Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ iš esmės baigė papildomą įvertinimą, kuris kelias – laivo išpirkimas ar nuoma – būtų naudingesnis šaliai.
„Pavedimas buvo „Klaipėdos naftai“ pateikti optimalaus modelio ir būdo vertinimą – dar kartą įvertinti ir konsultantų pateiktą vertinimą, ir kartu iš savo perspektyvos visas rizikas, galimybes. Tas vertinimas yra iš esmės pabaigtas ir planuojame sprendimus Infrastruktūros komisijoje rugpjūčio pabaigoje. Iš esmės tas darbas padarytas ir dabar jau toliau svarstymas bus Vyriausybėje“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, galutinis sprendimas dėl SGD terminalo turėtų paaiškėti, kaip ir planuota, dar šiemet.
„Infrastruktūros komisija ir nuspręs tolesnes kryptis (...) Turime pateikti planą ir priemones kaštų optimizavimo iki šių metų pabaigos, tai bet kokiu atveju viena ar kita apimtimi sprendimai šiais metais turėtų būti padaryti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministro atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė BNS sakė, kad priklausomai nuo premjero vadovaujamos Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijos sprendimo, Energetikos ministerija parengs SGD terminalo įstatymo pataisas ir jas teiks Vyriausybei, o pastarajai priėmus sprendimą, jis bus teikiamas Seimui.
Ministras priminė, kad tarptautiniai konsultantai nurodė, jo laivo išpirkimas Lietuvai būtų ekonomiškai naudingesnis nei jo ilgalaikė nuoma.
„Privalumas išpirkimo buvo labai aiškiai indikuotas, kad tas scenarijus yra lankstesnis dujų rinkos formavimosi požiūriu. Jeigu yra mažėjanti dujų paklausa, tai išpirkimo variantas leidžia lanksčiu elgtis su pačiu laivu. Toks buvo konsultantų vertinimas, mes tiesiog atkartojome tuos argumentus“, – BNS aiškino Ž. Vaičiūnas.
„Išvada konsultantų (...), kad SGD tiekimo kelio turėjimas užtikrina ilgalaikėje perspektyvoje mažesnę gamtinių dujų kainą nuo 11 iki 20 proc. – netgi pastačius GIPL jungtį (tarp Lietuvos ir Lenkijos – BNS). Tokia buvo pagrindinė išvada, kuria mes neturime pagrindo netikėti“, – pridūrė ministras.
Balandį pristatyta „Poyry Management Consulting“ studija parodė, kad daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi SGD laivą-saugyklą, o kiek mažiau – pratęsusi nuomos sutartį dar 20-čiai metų.
Ž. Vaičiūnas anksčiau BNS teigė, kad Vyriausybei apsisprendus išpirkti laivą, tam gali būti panaudotos skolintos lėšos arba Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama, o „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius BNS sakė, kad įmonė skolintųsi iš bankų.
Lietuva ieško būdų sumažinti terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, „Achemai“. Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 metais sieks apie 86 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad laivo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Konkreti kaina sutartyje su Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ yra konfidenciali.
2014 metais pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje. 2015 metais Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
