Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau BNS teigė, kad dėl kogeneracinių jėgainių bus apsispręsta dar šią savaitę, tačiau sprendimo trečiadienį ryte į pasitarimą susirinkę Vyriausybės ir verslo atstovai nepriėmė. Jame nedalyvavo ir Briuselyje šiuo metu viešintis ministras pirmininkas.
Dėl kogeneracinių jėgainių vyksta diskusijos, nesutariant, kiek atliekų šalyje būtų 2030 metais ir ar jų pakaktų dviems naujoms elektrinėms Vilniuje ir Kaune. Bendrai sutariama, kad Vilniaus projektas yra reikalingas ir komunalinių atliekų jam pakaks, tačiau skirtingai vertinama Kauno kogeneracinės jėgainės perspektyva.
„Lietuvos energijos“ vertinimu, Lietuvoje susikaupia pakankamai pramoninių atliekų, kurias būtų galima deginti Kaune, jeigu pritrūktų komunalinių atliekų, tačiau kritikai teigia, jog pramoninių atliekų nepakaks.
Be to, pradėta diskutuoti apie „Akmenės cemento“ galimybes deginti atliekas.
Aplinkosaugos komitetas sprendimo nori kovą
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį ministrų kabinetą įpareigojo dėl Kauno kogeneracinės jėgainės, kurią kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“ ketina statyti valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, statybos tikslingumo apsispręsti iki kovo 10 dienos.
„Mums trūksta (statybos) pagrindimo skaičiais – šiandien tų skaičių turime begalę, įvairius skaičiavimus, jie dažnai prasilenkia vieni su kitais, nėra tų skaičių pagrindimo“, – BNS sakė komiteto vadovas Kęstutis Mažeika.
Pasak jo, atsisakius šio projekto valstybė sutaupyta lėšas galėtų investuoti į kitus aplinkosauginius projektus.
Komiteto posėdyje K.Mažeika taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungos (ES) institucijos, atsakingos už aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimą siunčia signalą Lietuvai, kad pastačius dvi kogeneracines elektrines, gali atsirasti komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų ir kad Lietuva žada deginti net 30 proc. savo komunalinių atliekų.
Taip pat komitetas Vyriausybei pasiūlė įvertinti cemento gamintojos „Akmenės cementas“ galimybes deginti atliekas.
„Lietuvos energija“ sprendimo tikisi kitą savaitę
„Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų vadovas Nerijus Rasburskis BNS teigė tikintis, jog sprendimas dėl kogeneracinių jėgainių bus priimtas kitą savaitę. Jis trečiadienį ryte dalyvavo susitikime su Vyriausybės atstovais.
„Kadangi premjero nebuvo, tai sunku pasakyti, bet iš visų ministrų supratome, kad ateinančią savaitę galėtų būti žadėtasis pasitarimas“, – BNS sakė N.Rasburskis.
Atliekas deginti norą išreiškė ir „Akmenės cementas“, tačiau, anot N.Rasburskio, jėgainei tinka tik aukšto kaloringumo atliekos, kurių šiuo metu Lietuvoje atliekų rūšiavimo gamyklos negamina.
Jis tvirtino, kad kaip ir anksčiau tikisi teigiamo Vyriausybės sprendimo dėl abiejų kogeneracinių jėgainių projektų.
Atliekas deginti norą išreiškė ir „Akmenės cementas“, tačiau, anot N.Rasburskio, jėgainei tinka tik aukšto kaloringumo atliekos, kurių šiuo metu Lietuvoje atliekų rūšiavimo gamyklos negamina.
„Mano skeptiškumas buvo tik viename, kad tokio kuro, kuris tinka „Akmenės cementui“, šiai dienai nei viena mūsų MBA negamina.
Net ministras pasakė, kad nei vienos tonos šiandien nėra, kuri tiktų „Akmenės cementui“, – teigė jis.
Dėl kogeneracinių likimo apsispręsti prašo ir Energetikos komisija
Seimo Energetikos komisija vasario pradžioje suabejojo Kauno kogeneracinės jėgainės projektu – jei ji būtų pastatyta, šilumos gamybos pajėgumai Kaune bus pertekliniai, todėl pasiūlė Vyriausybei spręsti dėl galimybės statyti vieną jėgainę – Vilniuje.
Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei atlikti papildomus skaičiavimus ir prognozes dėl degintinų atliekų kiekio iki 2030 metais.
Dėl dviejų jėgainių poreikio suabejojo ir Europos Komisija. Jos paskelbtoje ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų. Komisijos nuomone, pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune šalyje atsirastų pertekliniai deginimo pajėgumai.
N.Rasburskis tuomet BNS teigė, kad EK ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos. Skaičiuojant tik komunalines atliekas, ir 2030 metais perdirbant 65 proc. jų, jėgainėms pritrūktų apie 100 tūkst. tonų atliekų per metus. Tačiau jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos dumblo. Taigi, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų.
Šiuo metu vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai, ją ketinama pastatyti 2019-2020 metais. Skaičiuojama, kad ją pastačius, Kauno vartotojai per metus sutaupytų 3 mln. eurų už šilumą bei 12 mln. eurų už atliekų tvarkymą.
Bendra Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė siekia beveik pusę milijardo eurų. Vien Vilniaus kogeneracinė jėgainė turėtų kainuoti apie 330 mln. eurų, o Kauno – apie 150 mln. eurų.
