Skirtingai nuo centralizuotos Rusijos sistemos, kontinentinės Europos elektros tinklų sistema veikia decentralizuotai, o tai reiškia, kad kiekviena sistemos operatorė turi turėti galimybę savarankiškai valdyti savo sistemą kaip „atskirą salą“, kalbėjo T.Veskimagis.
„Mūsų atveju tai paprasčiausiai brangiau. Tai daug brangiau būtent todėl, kad turime paleisti tas pačias elektrines – pavyzdžiui, dujomis kūrenamas elektrines, kurios kitu atveju netiktų rinkoje", – teigė jis.
Remiantis žinoma informacija, izoliuotai Baltijos šalių energetikos sistemai be įprastos apkrovos reikėtų dar 8,5 teravatvalandžių dujų, kad Latvijoje ir Lietuvoje galėtų veikti dujomis kūrenamos elektrinės.
Toks dujų kiekis kainuotų 1–1,5 mlrd. eurų.
„Tai būtų papildoma kainos našta. Tai nėra maži pinigai vartotojo požiūriu, kad būtų galima tiesiog padidinti šią sumą ir žengti šį žingsnį“, – kalbėjo T.Veskimagis.
Antras aspektas, kodėl būtų sudėtinga atsijungti nuo Rusijos sistemos anksčiau 2025 metų, yra priimančiosios šalies – Lenkijos – infrastruktūros pajėgumai.
„Buvo diskutuota ir apie tai, kodėl mes netiesiame jungčių, pavyzdžiui, jungties iš čia į šiaurinę Švediją, ar jungties su Suomija“, – kalbėjo T.Veskimagis ir pabrėžė, kad visada turi būti kita šalis, kuri taip pat būtų pasirengusi jungčiai.
Anot jo, Lenkija, planuodama ir vykdydama elektros sistemos atnaujinimus, savo veiksmus grindžia 2025 metų terminu.
„Visgi jie supranta, kad rizika mums yra labai didelė. Kad net tokiomis aplinkybėmis, kai jie taip pat nėra galutinai pasiruošę, jie yra pasiryžę žengti šį žingsnį, jei Rusija žengs priešišką žingsnį mūsų atžvilgiu. Tačiau tai tikrai nėra yra lengva arba pigu bet kam šiandien“, – pridūrė „Elering“ vadovas.
