„Prieš svarstydama apie bet kokios energetikos šakos plėtojimą, Lietuva turi atsižvelgti į keletą kriterijų: ar ta šaka augina darbo našumą ir kuria darbo vietas, ar ji mažina aplinkos taršą, ar jos kaina ilgalaikėje perspektyvoje turi tendenciją mažėti. Jų laikantis, vyksta darni energetikos raida. Siekdamos atitikti šiuos kriterijus, daug Vakarų šalių vis rimčiau imasi pažangios atsinaujinančios energetikos vystymo. Šia linkme dera judėti ir Lietuvai“, – sako S. Paulauskas.
Lietuvos vėjo energetikų asociacijos vadovas pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu Lietuva privalo pasiekti, kad šaliai reikalinga energija būtų gaminama iš savų išteklių. Judant link šio tikslo, pasak jo, ypač svarbu realizuoti jūrų vėjo energetikos potencialą. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama vėjo jėgainių parkams.
Iki 2020 m. iš vėjo pagaminama elektra sudarys 15-17 proc. suvartojamos elektros, šioje srityje bus sukurta 120 tūkst. darbo vietų.
S. Paulauskas pažymi, kad vėjo energetiką plėtoti Lietuvoje norinčios bendrovės jau atliko preliminarius žvalgybos darbus ir įvertino poveikį aplinkai bei nustatė, kad Lietuvos jūrinėje teritorijoje egzistuoja bent 6 jūrų vėjo jėgainių parkus įrengti tinkami plotai.
Vidutinis metinis vėjo greitis 100 m aukštyje jūroje, S. Paulausko teigimu, siekia 8,5-9,5 m/s. Metinis jūrų vėjo jėgainių efektyvumas galėtų siekti maždaug 40-50 proc. Žiemos sezono metu jis siektų 60-70 proc., vasarą – 30-40 proc.
Šiuo metu iš vėjo pagaminama maždaug 8 proc. visos Europoje suvartojamos energijos. Europos vėjo energetikos asociacija (EWEA) prognozuoja, kad įgyvendinus ES valstybėms narėms keliamus tikslus iki 2020 m. iš vėjo pagaminama elektra sudarys 15-17 proc. suvartojamos elektros, šioje srityje bus sukurta 120 tūkst. darbo vietų.
