Vilniuje vykusioje ekspertų diskusijoje specialistai neabejojo renovacijos nauda bei ragino nekvestionuoti šio proceso, o pereiti prie efektyviausių sprendimų paieškų.
Situacija prasta – delsti nebegalima
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys teigė, kad jeigu ir toliau tęsis tokia padėtis, kai pastatai paliekami likimo valiai, netruks ateiti diena, kai jie taps avarinės būklės. Tada statinių remontas gyventojams kainuos kur kas daugiau, nei to reikėtų dabar. Pasak A. Vapšio, nemaža dalis namų gali dar ilgą laiką puikiai tarnauti, jeigu bus investuojama į jų priežiūrą, tačiau būtina veikti nedelsiant.
Jeigu ir toliau tęsis tokia padėtis, kai pastatai paliekami likimo valiai, netruks ateiti diena, kai jie taps avarinės būklės. Tada statinių remontas gyventojams kainuos kur kas daugiau, nei to reikėtų dabar.
„Kartais viešoje erdvėje matome įvairių bandymų gyventojus įbauginti bei atkalbėti nuo pastatų modernizacijos. Yra netgi teigiama, jog tai – viso labo afera, žmonėms siūlomi brangiausi, tačiau nebūtinai naudingiausi sprendimai. Norėčiau, kad kalbant apie renovaciją daugiau dėmesio būtų skiriama eiliniam Lietuvos gyventojui, o valdžia glaudžiau bendradarbiautų su statybų specialistais. Tokiu atveju gyventojams būtų pateikiami optimaliausi renovacijos sprendimai. Juk pastatų modernizacija tai – valstybinis ir strateginis projektas, todėl privalome judėti ir imtis konkrečių veiksmų, nebeturime laiko užsiimti tik planavimu“, – savo poziciją dėstė specialistas.
Pritardamas išsakytai nuomonei, J. Antanaitis pastebėjo, jog, pasivaikščioję po daugelį Lietuvos daugiabučių rajonų, pamatytume, kad nuo namų pastatymo mažai kas pasikeitę. „Galime drąsiai teigti, kad ištisus dešimtmečius nesiėmėme jokių ryžtingesnių veiksmų siekiant renovuoti pastatus, nežinia ko laukėme. Tuo tarpu pastatai palaipsniui griuvo ir eižėjo. Su kolegomis 15 metų važinėjome po Lietuvą ir bandėme gyventojus įtikinti renovacijos nauda, tačiau daug kas manė, kad to daryti nereikia. Pastatų modernizacija susigundydavo tik tie gyventojai, kurie nebijojo imti kreditų ir žinojo, kad juos atiduos, todėl akivaizdu, kad renovuojami namai nebūtinai buvo patys neefektyviausi šilumos suvartojimo atžvilgiu“, – Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) inicijuotoje ekspertų diskusijoje sakė J. Antanaitis.
Jis pabrėžė, kad ilgą laiką net nebuvo žinoma, kiek namų reikia modernizuoti, o šiuos skaičiuoti ir atlikti energetinį statinių auditą pradėta tik dabar. „Valstybės tarnautojai vis kalba apie įvairius energetinius auditus ir sertifikatus, tačiau aš manau, kad geriausias auditas – sąskaita už šildymą. Juk pats gyventojas turi suprasi, kad yra savo gerbūvio šeimininkas ir kad nuo jo paties priklauso, kiek dar pinigų jis švaistys šiaurės ašigalio ir atmosferos šildymui. Problema didelė ir akivaizdi – šiluma eina lauk pro kiauras sienas. Todėl kol mes visi to nesuprasime, mažesnių sąskaitų už šildymą nebus“, – ryžtingų veiksmų ragino imtis ekspertas.
Ragina naikinti pašalpas
Mokslininkas bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Česlovas Ignatavičius atkreipė dėmesį, kad šilumos energijos suvartojimas, kaip ir jos kainos, nuolat auga, o kartu proporcingai didėja ir pašalpų už šilumą gaunančių asmenų skaičius. „Man natūraliai kyla logiškas klausimas: kokia kryptimi mes judame ir kur investuojame savo pinigus? Ar ir toliau skatiname besaikį švaistymą, šilumos energijos vartojimą bei mokame milžiniškas pašalpas? O gal geriau tuos pinigus investuokime į pastatų modernizaciją ir žmonių gerbūvio gerinimą?“, – retoriškai klausė mokslininkas.
Valstybių, siekiančių tokiu būdu paspartinti renovacijos mastus, yra ne viena, o tarp jų ir mūsų kaimynė Lenkija. Šioje šalyje renovacija buvo išjudinta panaikinus lengvatas, kompensacijas bei kitas dotacijas už šilumą. „Lenkijoje buvo vadovaujamasi paprasta, tačiau efektyvia logika: turi mokėti tiek, kiek suvartoji. Visi suprato, kad negalima švaistyti šilumos energijos, nes ji yra labai brangi. Kita bėda, kad Lietuvoje nebuvo pradėtos rinkti kaupiamosios lėšos renovacijos procesui. Man nesuprantama, kai valdžioje esantys asmenys teigia, kad toks pinigų kaupimas yra žmonių apvogimas. Juk šias lėšas kauptume geresniam savo pačių gyvenimui, nes jeigu to nedarome vienintelė išeitis – skolintis iš banko. Tačiau ir to niekas nenori“, – pabrėžė J. Antanaitis.
Č. Ignatavičiaus nuomone, kartais renovacijos kaina neproporcingai išauga dėl pasirinktų brangių, tačiau ne visada efektyviausių statybinių medžiagų.
Pigesnių ir efektyvesnių sprendimų yra
Visų statybos grandžių ekspertai nuolat pabrėžia, kad pinigus būtina leisti racionaliai. Č. Ignatavičiaus nuomone, kartais renovacijos kaina neproporcingai išauga dėl pasirinktų brangių, tačiau ne visada efektyviausių statybinių medžiagų. „Jeigu kartojame, kad renovacijai trūksta pinigų, gal laikas liautis juos švaistyti? Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad tinkamai pasirinkus šiltinimo medžiagas, galima gauti patikimas ir nebrangias pastatų šiltinimo sistemas. Tačiau kyla klausimas, kodėl vis dar renkamės brangiausias medžiagas? Racionaliai šiltindami pastatus ne tik neleistume pinigų vėjais, tačiau ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams“, – teigė mokslininkas.
Pasak jo, VGTU atliktas tyrimas parodė, jog tinkuojamos šiltinimo sistemos su polistireninių putplasčiu kainuoja kone trigubai pigiau nei vėdinamos sistemos, kai tuo tarpu termoizoliacinis efektas išgaunamas toks pats, o dažnu atveju ir geresnis. Mokslininkas pabrėžė, kad prie gerų rezultatų prisidėjo ir tai, jog statybų darbus atliekančios įmonės ėmėsi griežčiau laikytis techninio reglamento ir atidžiau vadovautis gamintojų nurodomomis taisyklėmis.
Tinkuojami fasadai su polistireniniu putplasčiu yra plačiai naudojami visame pasaulyje ir vertinami dėl to, jog yra saugūs, nebrangūs bei ilgaamžiai. Pasak tarptautinės kompanijos „BASF“ atstovo Arturo Indičianskio, prieš kelerius metus Vokietijoje buvo atlikti fasadų bandymai, kurių metu nustatyta, jog per 50 metų polistireninis putplastis nepakeitė nei savo termoizoliacinių nei mechaninių savybių. „Visi žinome, kad vokiečiai yra labai racionalūs žmonės ir renkasi efektyviausius sprendimus. Ne veltui būtent šioje šalyje buvo išrastas polistireninis putplastis, jį sudaro 98 procentai oro porų ir tik du procentai stireno, kuris naudojamas siekiant „uždaryti“ orą į kapsules“, – sakė specialistas. Jis pabrėžė, kad oras yra puiki izoliacinė medžiaga, tad jau daugiau nei 50 metų visoje Europoje statybų ekspertai pastatų šiltinimui naudoja polistireninį putplastį.
Didesnis dėmesys gyvenimo kokybei
Nors ekonominis rezultatas svarbus, statybų ekspertai pabrėžia, kad pastatų modernizavimas – tai ne tik šilumos taupymas, tačiau ir gyvenamosios aplinkos, fizinės bei emocinės savijautos gerinimas. „Man yra tekę bendrauti su gydytojais, kurie tvirtina, jog žmonės tiek fiziškai, tiek psichologiškai jaučiasi geriau, kai į darbus ar mokslus ateina iš sveikesnės, gražesnės ir estetiškos aplinkos. Galiu priminti, jog 2002 metais „Lietuvos statybų reglamente“ buvo reikalavimas, jog gyvenamasis namas ir jo aplinka turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda. Nors šis reikalavimas yra panaikintas, manau, kad jis buvo labai tinkamas“, – pastebi mokslininkas Č. Ignatavičius. Jo nuomone, aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet ir nėra sveika. Tai gali būti kenksminga tiek žmogui, tiek visai aplinkai.
Manau, kad laikas iš principo atsisakyti senų dogmų, tokių kaip: sovietinių kvartalų tankinimas nėra įmanomas, kad daugiabučių kvartaluose privačios erdvės nėra galimos ir pan. Kodėl užsienyje visa tai galima, o pas mus ne?
Panašios pozicijos laikosi ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kuris pabrėžia, kad šalia ekonominio efekto būtina didinti žmonių gyvenimo komfortą. Jo įsitikinimu, netradiciniai sprendimai gali duoti apčiuopiamos naudos ir paskatinti žmonės modernizacijos link.
„Dabartinis senų daugiabučių išplanavimas nėra ypatingai patrauklus jauniems žmonėms, tad reikėtų iš principo kelti klausimą, kaip su tuo kovoti? Esame padarę ne vieną projektą, kurie gali išplėsti mažas virtuves, sujungti kambarius, padidinti balkonus ir t.t. Visa tai pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, tačiau kažkodėl dalis žmonių tam priešinasi. Manau, kad laikas iš principo atsisakyti senų dogmų, tokių kaip: sovietinių kvartalų tankinimas nėra įmanomas, kad daugiabučių kvartaluose privačios erdvės nėra galimos ir pan. Kodėl užsienyje visa tai galima, o pas mus ne? Kodėl baiminamasi gyventojams duoti tą nedidelį lopinėlį žemės šalia pastato? Aš asmeniškai nematau nieko blogo, jei žmonės susikurs bendrą erdvę ir labiau socializuosis“, – sakė architektas. Pasak jo, gyvendami tankiau, žmonės dažniau bendraus, vieni kitus labiau pažins, kurs saugias kaimynystes ir t.t.
Valdžios vizijoje – kvartalinė renovacija
Nors renovacijos procesas Lietuvoje strigo ilgus metus, valdžios atstovai žada imtis ryžtingų veiksmų, kad ši padėtis keistųsi. LR Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas teigė, jog žadama šalinti tiek psichologinius, tiek biurokratinius veiksnius, atgrasančius gyventojus nuo renovacijos.
„Naujas renovacijos modelis pašalina vieną pagrindinių renovacijos stabdžių – gyventojams nebereikės tiesiogiai skolintis iš bankų. Kitaip tariant, finansinė atsakomybė nuo eilinio piliečio pečių pereina valstybei. Taip pat įgyvendinant naują renovacijos programą, numatyta glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis – joms suteikiama daugiau galių ir iniciatyvos. Manau, kad tai yra naudinga, nes jos geriausiai žino, kuriuos namus reikia renovuoti, o į kuriuos nebeverta investuoti. Savivaldybės pačios privalės parinkti administratorius, kurie rūpinsis pastatų renovavimu bei bus atsakingi už pasiektus rezultatus. Naujai sukurtas modelis turėtų pastebimai paspartinti daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Pirmieji ledai pajudėjo, nes jau esame numatę modernizuoti 500 namų“, – teigė parlamentaras.
A. Dudėnas pabrėžė, kad vienas pagrindinių naujai renovacijos programai keliamų uždavinių yra tikslas, jog gyventojai jau kitą žiemą už šildymą mokėtų mažiau nei mokėjo šį šildymo sezoną. „Ekonominis efektas yra labai svarbus ir dažnai lemiamas. Suprantama, dėl to reikia ieškoti sprendimų, kad renovacija vyktų kuo pigiau ir efektyviau, taip pat ir rangovų, kurie iškart renovuotų namų grupę, o ne pavienius namus. Judame link kvartalinės renovacijos, siekdami kompleksinės naudos: modernių ir sutvarkytų automobilių aikštelių, šaligatvių, gatvių apšvietimo ir kitos reikalingos infrastruktūros. Modernizacijos procese privalome ieškoti optimaliausių sprendimų“, – PPGVA inicijuotoje diskusijoje kalbėjo Seimo narys.
