NExBTL degalus, geriau žinomus kaip atsinaujinančius dyzelinius degalus, nesunku sumaišyti su vandeniu – skystis skaidrus, beveik neturi kvapo ir tik pasilenkus labai arti prie šių degalų paviršiaus galima užuosti kažką panašaus į įprastų degalų kvapą. Tik jis labai silpnas.
„Atsargiai“, – įspėjo „Neste Oil“ viceprezidentė Kaisa Hietala, paduodama nedidelį butelį su skaidriu skysčiu NexBTL. Šio tipo dyzelis yra pagaminamas iš augalų aliejaus.
Žurnalistus „Neste Oil“ ir kitose kompanijoje, kurios kuria energiją taupančius ir aplinką tausojančius produktus, apsilankyti kvietė nepriklausoma Suomijos organizacija „Finnfacts“.
Išbandyta jau ir aviacijoje
Iš dalies Suomijai priklausanti energetikos kompanija „Neste Oil“ degalus gamina iš įvairiausių medžiagų – gyvūnų, žuvų taukų, sojų, vasarinių judrų, palmių aliejaus.
Bendrovė teigia, kad iš šių medžiagų pagamintus degalus jau galima naudoti ir komerciniais tikslais. NExBTL pardavinėjamas naftos bendrovėms Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Skiedžiamas su įprastais degalais. Šiuo metu NExBTL koncentracija negali viršyti 7 proc.
Faktą, kad iš neįprastų medžiagų gaminamai degalai yra tinkami ir saugūs, pademonstravo Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ – pagal susitarimą su „Neste Oil“ kompanija atliko tūkstantį skrydžių.
„Neste Oil“ apskaičiavimais, biodegalų naudojimas šiltnamio efektą sukeliančių dujų į orą išmeta 40-90 kartų mažiau, nei įprasti degalai.
Į biodegalų gamybą bendrovė jau investavo 1,5 mlrd. eurų – tokie degalai gaminami Suomijoje, Singapūre, ir Nyderlanduose. Per metus pagaminama 2 mln. tonų NExBTL dyzelino.
Bendrovė tikisi, kad būtent biodegalai skatins pajamų ir pelno augimą. Ar bus masiškai panaudojami iš, pavyzdžiui, sojų ar žuvų taukų gaminami degalai, kol kas neaišku.
„Žiūrime į tai, kam auginti nereikėtų žemės, daug vandens, ką būtų galima auginti didžiuliais kiekiais ir pigiai“, – sakė K.Hietala.
Verslui neužtenka, kad degalai tausotų aplinką. Būtina, kad jų gamyba būtų ir finansiškai naudinga.
Į „Neste Oil“ biodegalus jau dairosi ir Suomijos oro bendrovė „Finnair“. Buvo atliktas bandomasis skrydis, kurio metu buvo naudojami degalai iš kepimo aliejaus.
„Žinoma, biodegalai kol kas yra labai brangūs. Bet vienas mūsų tikslų yra paversti Helsinkį žaliausiu Šiaurės šalių miestu“, – aiškino bendrovės komunikacijos vadovė Arja Suominen.
Ir šildymas pigus, ir namuose šilta
Lietuvoje buto, kuris šildomas elektra, savininkui jį išnuomoti yra pakankamai sunku. Mat šildymas elektra yra brangiausias. Tuo metu suomiai, šildydamiesi elektra, sugeba sutaupyti. Kaip?
Be abejonės, tam, kad namuose būtų šilta ir jo šildymui reikėtų kuo mažiau energijos, būtina gera namo izoliacija. Lietuvoje, nors šildymo sąskaitos yra itin didelės, namuose vis tiek šalta, nes jie yra neapšiltinti, pasenusios ir šilumos trasos.
Suomijos energetikos bendrovė „Ensto“ aiškina, kad elektra yra pats pigiausias pasyvaus namo šildymas.
Bendrovė siūlo statyti hibridinius namus, kur kondicionavimo sistema susieta su elektrinio šildymo sistema. Žinoma, prieš diegiant panašią sistemą, būtina pasirūpinti, kad namas būtų itin gerai izoliuotas. Vasarą tokia sistema veikia ne kaip šildymo, bet namų ventiliavimo ir vėsinimo sistema.
2011 metais šilumos kilovatvalandė Lietuvoje kainavo panašiai, kaip ir Suomijoje, – apie 22 centus. Tačiau Lietuvoje vidutinis atlyginimas nesiekia 700 eurų, Suomijoje jis yra apie 3 tūkst. eurų. Be to, Suomija giriasi, kad visi jos namai yra gerai apšiltinti, taigi suvartoja mažiau šilumos.
Elektros – tik tiek, kiek reikia
„Kai elektra brangsta, labai norisi ją taupyti“, – kalbėjo bendrovės „Vacon“ komunikacijos direktorius Sebastianas Linco.
Supratusi tai, bendrovė pradėjo kurti AC pavaras (angl. – AC drive). Tai yra prietaisas, skirtas elektrinio variklio kontrolei. Greitis, kuriuo veikia varikliai, yra pastovus. Akivaizdu, kad ne visada reikalingas toks pats greitis, kartais jis turi būti didesnis, kartais – mažesnis. „Vacon“ sukurtas prietaisas būtent ir reguliuoja variklio veikimo greitį.
Pasak S.Linco, dėl šių prietaisų pernai jų klientams pavyko sutaupyti 50 Twh elektros energijos. Palyginimui, Lietuva per metus suvartoja apie 11 TWh elektros energijos.
Dėl efektyviai vartojamos elektros energijos sumažėja ir anglies dioksiko emisija, elektros tinklo apkrova. „Tai yra nišinė rinka“, – pasakojo S.Linco. „Vacon“ gamina tik AC pavaras. Šiuo metu perspektyviausios rinkos bendrovei atrodo BRIC šalys (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), o Europoje – Vokietija.
Suomija įveikė skurdą
Suomija – panaši į Lietuvą. Šalyje taip pat šalta, todėl energijos poreikis yra didelis, valstybė itin priklausoma nuo rusiškų dujų. „Tai galėjo būti mūsų skurdo receptas“, – sakė „Cleantech Finland“ vadovė Kaisa Hernberg.
Tačiau Suomija, supratusi, kiek daug energijos šaliai reikia, pradėjo taupyti energiją ir ieškoti atsinaujinančių energijos šaltinių. „Suomiai ypatingi tuo, kad išradingai sprendžia savo problemas. Nežinau, gal dėl to, kad mes turime tiek daug inžinierių“, – svarstė K.Hernberg.
Apie kiaurus namus, kaip Lietuvoje, Suomijoje nekalbama. Kadangi energijos reikia daug, švaistyti jos suomiai sau neleidžia. Išmokusi taupyti, Suomija dabar to moko kitus.
Pasaulyje tarša yra labai didelė, todėl švarios technologijos yra pasaulio ateitis, – sakė K.Hernberg.
„Cleantech Finland“, vienijanti daugybę energetikos įmonių, tikisi, kad jau po dvejų metų bus pasaulyje lyderiaujanti švarios energetikos sprendimus siūlanti organizacija.
Suomija jau pernai atitiko ES reikalavimus, kuriuos dauguma šalių pasieks tik 2020 metais – per 20 proc. Suomijoje suvartotos energijos 2012 metais buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Todėl, nors investuoti teko daug, dabar Suomija sėkmingai eksportuoja žinias ir patirtį, kaip gaminti švarią energiją.
„Pasaulyje tarša yra labai didelė, todėl švarios technologijos yra pasaulio ateitis. Artimiausiais metais mus labiausiai dominančios rinkos yra Kinija, Rusija, Vokietija, Švedija ir Brazilija“, – sakė K.Hernberg.
Daugiausia Suomijos bendrovės tikisi uždirbti iš taupymo sprendimų, taip pat atsinaujinančios energetikos, šiukšlių perdirbimo.
