2010 m. švariausiu Europos miestu pripažintame Stokholme (Švedija) šiluma ir elektros energija iš buitinių bei pramoninių atliekų išgaunama jau keturis dešimtmečius. Ieškoti kitokio kuro švedus paskatino 1980-aisiais pradėjusi sparčiai brangti nafta.
Tyrimai: oras švarus
„Iš atliekas ir biokurą deginančių elektrinių išeinantis oras yra švaresnis nei esantis aplinkoje“, – tikina Šiaurės Europoje lyderio pozicijas užėmusios energetikos korporacijos „Fortum“ vyriausiasis patarėjas Peteris Liebscheris.
Ir jis nejuokauja. Kaip rodo tyrimai, iš Švedijos sostinės pietinėje dalyje veikiančios vienos didžiausių Europoje Hogdaleno termofikacinės elektrinės į aplinką patenkančiame ore anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), natrio oksido (NO), dioksinų ir kitų kenksmingų medžiagų koncentracija yra kelis kartus mažesnė nei nustatytos leistinos Europos Sąjungos ir Lietuvos normos. O kietųjų dalelių apskritai nėra.
Švedijoje šiuo metu veikia daugiau nei 30 termofikacinių jėgainių, iš atliekų gaminančių ir šilumą, ir elektrą. Į elektrines patenka po pirminio rūšiavimo likusios perdirbimui netinkamos atliekos. Nuo 1975 m. į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis šalyje sumažėjo nuo 60 proc. iki 10 proc.
Lietuvoje atliekas ir biokurą deginanti elektrinė statoma Klaipėdoje, planuojama, kad dar dvi iškils Kaune ir Vilniuje.
Pavojingi pelenai utilizuojami
Hogdaleno jėgainėje apsilankę savaitraščio „15min“ žurnalistai įsitikino – šiukšlių smarvė juntama tik uždaroje aikštelėje, į kurią atvežamos ir į bunkerį išpilamos atliekos. Patekusios į sistemą, visi procesai toliau vyksta uždarose linijose.
Pelenai, kurie sudaro apie 20 proc. pradinės atliekų masės, sumaišyti su vandeniu virsta šlaku, kuris iškeliauja į sąvartynus ar panaudojamas statybose. Pavojingi pelenai, kurių sudėtyje – sunkieji metalai, sudaro 1–2 proc. bendros atliekų masės. Tačiau jie neturi sąlyčio su aplinka, o keliauja į sandarias talpas ir automobiliais yra išvežami utilizuoti.
Namai – šalia
Švedija – puikus pavyzdys, kaip iš atrodytų niekam netinkamo dalyko gauti daug naudos: ir energija gaminama tarsi iš nieko, ir žemė neteršiama šiukšlėmis. Tačiau Lietuvoje šis modelis sunkiai skinasi kelią – savų tikslų siekiančių politikų ir verslininkų aktyviai kurstomi žmonės reiškia nepasitenkinimą iškilsiančiomis jėgainėmis. Esą jos bus pernelyg arti gyvenamųjų namų, terš aplinką, bus juntamas šiukšlių dvokas.
„Nors dabar švedai net nesusimąsto koks kuras deginamas elektrinėse, pirmieji žingsniai taip pat buvo nelengvi. Tai – natūralu, nes kas norėtų turėti šalia namų sąvartyną? Teko besipriešinančią visuomenę įtikinėti argumentais, faktais“, – pasakojo P.Liebscherio.
Specialisto teigimu, iš gyventojų nesulaukiama jokių skundų dėl taršos ar kvapo, nors jėgainės stovi netoli gyvenamųjų namų, pavyzdžiui, Hogdaleno elektrinė – vos už 600 m. Klaipėdos jėgainę, kuri bus analogiška švediškai, tik tris kartus mažesnio galingumo, nuo artimiausių namų skirs 800 m.
Konkurencijos nejaučia
Apie pusantro milijono gyventojų turinčio Stokholmo (su priemiesčiais) šildymo rinkoje žaidžia septyni žaidėjai, tarp kurių ir tokie žinomi vardai, kaip didžiausia Vokietijos energijos gamintoja „E.ON“. Tačiau tarp jų beveik nėra konkurencijos, mat kiekviena šildo tam tikrą miesto rajoną.
„Kiekvienas šilumos gamintojas yra prijungtas prie toje vietoje esančio šilumos tinklo, todėl negali tiekti šilumos kitur“, – aiškino P.Liebscheris. Specialistas pabrėžė, kad kuo jėgainė labiau nutolusi nuo klientų, tuo šilumos tiekimas neefektyvesnis.
Švedijoje nei šilumos, nei elektros kainos nėra reguliuojamos. Kainas nustato rinka. Nors Stokholme šilumos gamintojai tarpusavyje iš esmės nekonkuruoja, kainų pakelti iki kosminių aukštumų negali, nes gyventojai tuomet atsisakytų centrinio šildymo ir pasirinktų alternatyvą – šildymui naudoti saulės ar geoterminę energiją, elektrą, dujas. „Todėl turime nuolat stebėti situaciją ir reaguoti į pokyčius, kad kaina būtų optimali“, – tvirtina Švedijos šilumos ir elektros tiekėjai.
Politikai netrukdo dirbti
P.Liebscheris ne visai suprato Lietuvos žurnalistų klausimą apie tai, ar „Fortum“ nenorėtų taip pat užsiimti ir šiukšlių verslu, nes tuomet visa veiklos grandinė atsidurtų vienose rankose ir būtų galima diktuoti savo sąlygas.
„Mes esame energijos kompanija, o ne šiukšlių surinkimo ir rūšiavimo, tai ne mūsų sritis“, – aiškino energetikos specialistas.
Jis taip pat patikino, kad kiekvieną kadenciją besikeičiantys miesto politikai, esantys šilumą ir elektrą gaminančių įmonių vadovybėse, nesiekia savo tikslų: „Politikai savo interesus atskiria nuo miestiečių gerovės.“
Tikslas – pelnas
Aplinkos neteršianti šilumos ir elektros gamyba nėra savitikslis dalykas. Pasakodami apie ekologiją, „Fortum“ atstovai pabrėžė, kad svarbiausias kompanijos tikslas, kaip ir bet kurio kito verslo, – pelnas, kurį užtikrina itin efektyvus ir daugiapakopis deginamo kuro išnaudojimas, gebėjimas pamatyti, ką dar galima parduoti gyventojams ir pramonei.
Pavyzdžiui, vasarą šilumos nereikia, tačiau labai išauga šalčio poreikis, todėl kompanija iš jūros dugno siurbiamu šaltu vandeniu vasarą vėsina biurus, namus. Šalčiui tiekti reikalingas atskiras tinklas, analogiškas šilumos vamzdynui. Stokholmas – didžiausias pasaulyje šalčio vartotojas.
Švedams trūksta šiukšlių
Lietuvoje sąvartynai sparčiai auga. Švedijoje situacija kitokia – šiukšlių trūksta. Kai kurios gamyklos net pradėjo importuoti atliekas iš Didžiosios Britanijos, Italijos. Tiesa, į Švediją atkeliauja ne smirdinčių atliekų prikimšti konteineriai, o tvarkingos vienodos vakuuminės pakuotės su jau paruoštu deginimui kuru
Lietuvai įsivežti šiukšlių nereikės – užteks ir savų. Per metus šalyje surenkama apie 1 mln. t atliekų. 130 mln. eurų vertės Klaipėdos jėgainėje tikimasi sudeginti apie 150 tūkst. t buitinių ir 50 tūkst. t pramoninių atliekų. Hogdaleno elektrinėje per metus sudeginama apie 700 tūkst. t atliekų (jos surenkamos mieste ir priemiesčiuose 40–45 km spinduliu).
Šiuo metu Lietuva perdirba apie 15 proc. šiukšlių. Šalis Europos Sąjungai įsipareigojusi nuo 2013 m. perdirbti ne mažiau 25 proc. atliekų. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2020 m. šilumos gamybos sektoriuje 60 proc. šilumos turime pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, pirmiausia – biokuro. Klaipėdos jėgainė turėtų pradėti veikti kitąmet, Kauno – 2016 m.
Šildymo kaina Stokholmo centre
- 70 kv. m buto 1926–1940 m. statybos name – apie 3,8 tūkst. Lt per metus (317 Lt per mėnesį).
- Tokio paties buto 1976–2005 m. statybos name – apie 2,8 tūkst. Lt per metus (233 Lt per mėnesį).
