Jau kitų metų pabaigoje Astravo atominėje elektrinėje žadama pastatyti pirmąjį branduolinį reaktorių, todėl vėl susirūpinta, ar Lietuva tinkamai pasirengusi galimam incidentui. Antradienį Seime susitiko tarnybų, ligoninių atstovai, politikai, ministerijų pareigūnai, kurie tarėsi, ar tinkamai pasirengta galimoms ekstremalioms situacijoms avarijos Astravo AE atveju.
Susitikime sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis aiškino, kad katastrofos atveju šalyje pakaktų reikiamų medicinos atsargų septynioms dienoms – toks yra rezervas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Tačiau būtinų jodo tablečių gyventojams siūloma nupirkti daugiau, ir tam reiktų papildomai vieno milijono eurų. „Tiesa, neaišku, kaip savivaldybėms tabletės galėtų būti padalintos. Per valandą šimto kilometrų spinduliu gyvenantys žmonės turėtų išgerti porą tablečių“, – aiškino viceministras.
Beje, Finansų ministerija kol kas nesiūlo ieškoti tam finansų, tačiau žadama, kad tai bus padaryta skubos tvarka.
Taip pat paaiškėjo, kad įvykus sprogimui didžiausią smūginį užterštumą pajustų Šalčininkų rajonas. Šio miesto ligoninė pirmiausia turėtų priimti pirmus nukentėjusiuosius. Tačiau rajono ligoninės direktorius Zbignevas Semenovičius skundėsi, kad ligoninėje lovų skaičius mažėja, nes tokia Sveikatos apsaugos ministerijos valia.
„Šiuo metu dar vyksta ir personalo skaičiaus mažinimas“, – skundėsi jis. Šiuo metu čia yra 129 lovos, tačiau ir jų gali neprireikti, nes Z.Semenovičius baiminasi, kad įvykus katastrofai išbėgiotų ir visi medikai.
„Man čia yra juokingi svarstymai apie bintų poreikį. Aš pats buvau Černobylyje iškart po katastrofos, ir pabėgo 40 proc. medikų. O tada dar nebuvo interneto. Jų niekas nesustabdė. Bėgtų ir dabar. Kaimai bėga nušluodami visus pareigūnus – jūs neįsivaizduojate, kaip tai vyksta“, – rėžė susitikime Seime ligoninės vadovas.
„Geriausiu atveju liks tik trečdalis medikų“, – pridūrė ligoninės vadovas.
Šiuo metu vertinama, kad Lietuvos įstaigos ir tarnybos 75 proc. pasirengusios ekstremalioms situacijoms įvykus incidentui Astravo atominėje elektrinėje, tačiau perkama nauja įranga. Pavyzdžiui, prie sienos su Baltarusija įrengta 14 naujų radiacinių stočių, taip pat įsigyta kompiuterinė įranga. Ji reikalinga radiacinei žvalgybai kontroliuojant užterštų automobilių ir žmonių srautus iš užkrėstų teritorijų.
Dar sudėtingesnė padėtis su slėptuvėmis, kuriose gyventojai galėtų slėptis katastrofos atveju. Tik kai kurios savivaldybės yra išlaikiusios tokias vietas. Specialiųjų tarnybų atstovai Seime aiškino, kad gyventojų slėptuvių atsisakyta įstatymu, todėl jie nelaimės atveju būtų evakuojami į saugesnes zonas.
Laikinosios veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės koordinavimo grupės vadovas Seimo narys Virgilijus Poderys mano, kad didžiausias iššūkis yra vadinamosios fake news – netikros žinios, kurios gali pasklisti Lietuvoje įvykus mažesniam ar didesniam incidentui Astrave – tai gali sukelti didelę gyventojų paniką.