Preliminariais skaičiavimais, jei uostas aptarnautų šį laivyną, jo molai turėtų būti pailginti iki 400 metrų, o darbai kainuotų apie 100 mln. litų.
Neteikti paslaugų Būtingės naftos terminalui dar 2011 metų pabaigoje yra nusprendusi Šventosios uosto plėtros taryba.
Teigiama, kad aptarnaujant Būtingės terminalo vilkikus, uosto gylis kartu su išoriniu įplaukos kanalu turėtų būtų 6-9,5 metro. Kitoms uosto funkcijoms užtektų 5 metrų gylio kanalo.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos, kuri valdo Šventosios uostą, infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas BNS vasarą yra teigęs, kad labiau gilinti Šventosios uostą nėra poreikio, o „Orlen Lietuva“ neprašo sudaryti sąlygų jos laivams patekti į Šventosios uostą.
Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jo infrastruktūra buvo palaikoma pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.