Tai numato Energetikos ministerijos parengta Syderių projekto kaštų ir naudos analizė, kurią antradienį planuojama pristatyti Vyriausybei. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis BNS sakė, kad jis šio klausimo siūlys kol kas nesvarstyti pasitarime, nes jis nori labiau įsigilinti.
Energetikos ministerijos teigimu, Syderių saugyklai įrengti būtų galima panaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo lėšas, o siekiant regioninio projekto statuso, dalį saugyklos tūrio būtų galima skirti Lenkijai.
Saugykla finansiškai neatsipirktų, jei būtų naudojama vien tik Lietuvos reikmėms, tačiau leistų pasiekti aukštą dujų tiekimo saugumo lygį.
Nurodoma, kad saugyklos infrastruktūros įrengimas kainuotų 600 mln. litų, dar 481 mln. litų prireiktų 500 mln. kubų dujų „pagalvei“. Projektas galėtų būti įgyvendintas per septynerius metus, be to, jam būtinas Lietuvos-Lenkijos dujotiekis.
Energetikos ministerija ir bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ iki 2016 metų pabaigos turėtų įvertinti, ar būtų galima gauti CEF fondo finansinę paramą, taip pat išsiaiškintų Lenkijos energetikos įmonių suinteresuotumą ir pasirengimą dalyvauti, kartu įgyvendinant projektą.
Saugykla finansiškai neatsipirktų, jei būtų naudojama vien tik Lietuvos reikmėms, tačiau leistų pasiekti aukštą dujų tiekimo saugumo lygį.
„Lietuvos energijos gamybos“ tyrimų duomenimis, Telšių rajone esančių Syderių struktūra geologiškai tinka požeminiam dujų saugojimui. Rezervuare galėtų būti sutalpinta 500 mln. kubų dujų (18,5 proc. šalies metinio suvartojimo 2013 metais), esant poreikiui, saugykla galėtų būti plečiama.
Į Syderių saugyklos tyrimus jau investuota daugiau nei 36 mln. litų.
Į Syderių saugyklos tyrimus jau investuota daugiau nei 36 mln. litų.
2009–2014 metais atliktų geologinių ir geofizinių tyrimų metu sukurtą gręžinių infrastruktūrą siūloma išsaugoti, kol bus įvertintos tolesnio projekto įgyvendinimo galimybės. Paruošiamieji darbai, kurių preliminari vertė – apie 32-40 mln. litų, būtų atliekami, tik užsitikrinus CEF fondo ir Lenkijos įmonių paramą, rašoma Energetikos ministerijos rašte Vyriausybei.
Pirmojo etapo seisminės žvalgybos darbus už 15,665 mln. litų atliko „Minijos naftos“, Danijos įmonės „Odin Energi“ ir Vengrijos „Acoustic Geophysical Services“ konsorciumas, o antrojo – už 20,889 mln. litų – „Minijos naftos“, „LL investicijų“ bei Lenkijos gręžimo ir tyrimų kompanijos „Diament“ konsorciumas, kuris atliko tiriamuosius gręžimus.
Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas yra teigęs, kad būtų racionaliau bendradarbiauti su Latvija ir dujas saugoti Inčukalnio dujų saugykloje, kurioje saugoma apie 2,3 mlrd. kubų dujų ir kurią būtų galima išplėsti. Šiuo metu Inčukalnyje saugoma apie 33 mln. kubų Lietuvos dujų atsargų, kurių pakaktų maždaug mėnesiui.
„Lietuvos energija“ kartu su elektros ir dujų perdavimo bendrove „Epso-G“ domisi galimybe įsigyti 47,23 proc. Vokietijos E.ON parduodamų „Latvijas gaze“, kuriai priklauso Inčukalnio saugykla. Tačiau, pasak neoficialių šaltinių, tikėtina, kad Lietuvos bendrovės nepateiks įpareigojančio pasiūlymo ir nedalyvaus akcijų pardavimo konkurse.
