Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ), darbą pradėjusi 2020 m., jau atlaikė pirmąjį šildymo sezoną, dabar pradeda antrąjį. Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), nors pilnai nebaigta, taip pat jau beveik metus degina buitines atliekas. VKJ didžioji nauda, žadama, pasimatys tada, kai bus baigtas biokuro blokas, kuris turėtų gerokai nukirpti šilumos kainas vilniečiams.
Kol kas VKJ valdytoja „Ignitis grupė“ su šį bloką stačiusia lenkų įmone „Rafako“ ruošiasi teismo procesams Stokholmo arbitraže. Nepaisant nutrauktos biokuro bloko statybos, atliekų deginimo procesai taip pat turėjo pasimatyti vilniečių piniginėse.
„Atliekos daro labai didelę įtaką, mes Vilniuje netgi matome, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio iki dabar padėjome sutaupyti apie 2 mln. eurų“, –15min komentavo „Ignitis grupės“ komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius.
Ar vilniečiai galėjo sutaupyti dar daugiau? Šilumos kaina atliekas deginančiose Vilniaus ir Kauno jėgainėse bent jau kol kas gerokai skiriasi.
Kol VKJ nepabaigė savo biokuro bloko, abi jėgainės degina tik atliekas.
Spalio šilumos aukcionuose matyti, kad virš 44 tūkst. MWh šilumos UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ šilumos tiekėjui pasiūlė už 2,48 ct/kWh.
O Kaune UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“, dalinai valdoma tos pačios „Ignitis grupės“, pasiūlė šilumos už 55 proc. žemesnę kainą. 48,6 tūkst. MWh šilumos bus nupirkta už 1,42 ct/kWh. Ji turėtų sudaryti pusę lapkritį Kaune pagaminsimos šilumos.
Palyginimui, Klaipėdoje esančiai „Gren Klaipėda“ (buvusi „Fortum Klaipėda“) įmonei priklausanti kogeneracinė jėgainė spalio mėnesį beveik 42 tūkst. MWh šilumos pardavė už 2,25 ct/kWh.
15min pasidomėjo, kas lemia tokį ryškų skirtumą.
„Ignitis grupė“: Kaune deginama daugiau ir kitokių atliekų
„Ignitis grupės“ atstovai 15min teigė, kad didelį kainų atotrūkį daugiausia lemia technologiniai abiejų jėgainių skirtumai.
„Ignitis grupė“ valdo 100 proc. VKJ ir 51 proc. KKJ akcijų. Likę 49 proc. Kaune esančios jėgainės akcijų priklauso įmonei „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“).
„KKJ naudoja ne vien tik po rūšiavimo likusias, perdirbti netinkamas komunalines atliekas, bet ir nepavojingas pramonines atliekas, už kurių sutvarkymą pajamos yra reikšmingai didesnės. Be to, KKJ pajėgumai yra didesni – šiuo metu jėgainė per metus energijos gamybai gali panaudoti iki 200 tūkst. tonų atliekų, kai Vilniaus jėgainė – iki 160 tūkst. tonų. Taigi, masto ekonomija taip pat turi įtakos“, – aiškino A.Ketlerius.
Sprendimas Vilniuje deginti tik buitines atliekas nulemtas Europos komisijos (EK) rekomendacijos. Į jas įsiklausyta, kadangi tai leido VJK projektui užsitikrinti iki 140 mln. eurų finansavimą iš ES. Dar iki 190 mln. eurų paskolų forma jėgainei skiria Europos investicijų bankas, likusias lėšas į projektą investuos pati grupė.
Atliekų deginimas yra vienas iš ES proteguojamos žiedinės ekonomikos aspektų. Pagal šią filosofiją, visos atliekos turi būti pilnai panaudojamos. Idealiu atveju jos turėtų būti perdirbamos, tačiau tam reikia didesnių rūšiavimo pajėgumų. Vietoj to, kad gyventojų atliekos atsidurtų sąvartynose, laikoma, kad geresnė alternatyva yra atliekas deginti – taip bent jau išgaunama energijos.
„EK, vertindama tiek žaliąjį kursą, tiek žiedinę ekonomiką, rekomendavo, kad Vilniuje būtų tik komunalines atliekas deginanti jėgainė. Kaune ir Klaipėdoje gali būti naudojamos ir pramoninės atliekos. Lygiai taip pat ir su atliekų kiekiu – kaip buvo planuojamos jėgainės, buvo žiūrima visos Lietuvos mastu, kad nebūtų priplanuota per daug pajėgumų“, – aiškino A.Ketlerius.
Vilniaus savivaldybės atstovas: tai – agresyvi verslo politika
Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas15min tvirtino, kad pagrindinė kainų skirtumo tarp Kauno ir Vilniaus kogeneracinėse jėgainėse gaminamos šilumos priežastis yra pačios įmonės filosofija.
„Galime konstatuoti vieną – VKJ tiesiog naudojasi susiklosčiusia padėtimi. Vilniaus biokuro rinka dar nėra prisotinta, todėl jie elgiasi kaip agresyvus verslo subjektas – minimaliai palenda po ta bazine kaina, kurią nustato šilumos tinklai, ir siekia maksimalaus pelno“, – sakė jis.
Politikas pridūrė, kad taip elgiasi ir kiti Vilniaus šilumos rinkoje veikiantys nepriklausomi gamintojai. „Akivaizdu, kad šilumos tinklų nustatyta kaina žiemą, kai reikia kūrenti dujas, yra didesnė nei biokuro, ypač šiais metais, ir tiesiog jie minimaliai po ja palenda. Tai bendras principas, to jie ir neslepia“, – sakė V.Benkunskas.
Politikas teigė suprantantis, kad „Ignitis grupė“ yra pelno siekianti bendrovė, tačiau pasitelkė „Vilniaus šilumos tinklų“ pavyzdį. Ši įmonė taip pat yra pelno siekianti bendrovė.
„Socialinė dedamoji Vilniaus šilumos tinklų veikloje yra daug didesnė. Pažadai prieš ketverius–penkerius metus iš „Igničio“ buvo labai gražūs, kaip jie pigiai mums tieks šilumą degindami vilniečių atliekas. Tačiau realybė nėra džiuginanti“, – teigė politikas.
Vilniaus savivaldybės atstovas sakė nežinantis, kokiomis žemiausiomis kainomis VKJ galėtų gaminti šilumą Vilniuje ir kiek ta kaina galėtų būti panaši į kaunietišką. Tam apskaičiuoti trūksta informacijos.
„Jie aiškina, kad atliekų deginimo jėgainės ir kaštai yra kitokie, jiems reikia tvarkyti šlaką, sunkiuosius metalus. Gali būti, dėl šitos vietos negalime ginčytis. Bet Kaune, kur konkurencija šilumos rinkoje yra daug didesnė, vyksta kova dėl išgyvenimo, jie sugeba pasiūlyti konkurencingą kainą ir nukonkuruoti kitus“, – sakė jis.
Politikas teigė iš įmonės šiandien daug nesitikintis, tiesiog laukiantis biokuro bloko statybų pabaigos. Tačiau vieną pasiūlymą V.Benkunskas vis dėlto turi.
„Kadangi tai Lietuvoje yra nauja šaka, iki šiol tik Klaipėda turėjo tokią jėgainę, akivaizdu, kad pirmiausia didesnio įsikišimo reikia iš reguliuotojo, tai yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT). Jie patikrintų įmones ir jų pelno maržas. Šis šilumos gamintojas nėra reguliuojamas“, – siūlė politikas.
Vilniuje norėtų deginti beveik tiek pat, kiek Kaune
„Ignitis grupės“ matavimais, šiuo metu Lietuvoje susidaro daugiau atliekų, nei buvo prognozuota. Jos keliauja į sąvartynus, nes jėgainių pajėgumų nepakanka patenkinti visam poreikiui.
Įmonė planuoja siūlyti iš naujo peržiūrėti jėgainių poveikį aplinkai ir diskutuoti dėl deginimo pajėgumų padidinimo. Kauno atveju šis procesas jau yra įsibėgėjęs – laikinojoje sostinėje siekiama padidinti deginamų atliekų kvotas nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų.
Vilniuje taip pat norima deginti daugiau atliekų. Kaip minėta, dabar Aplinkos apsaugos agentūros nustatyta metinė kvota VKJ siekia 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių ir perdirbti netinkamų komunalinių atliekų.
„Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje dabartinė kvota iki metų pabaigos bus visiškai išnaudota. Stebime situaciją, kai visoje Lietuvoje susidaro reikšmingai daugiau atliekų, negu dėl galiojančio reglamentavimo gali priimti šalyje veikiančios kogeneracinės jėgainės. Techniškai, dėl mažesnio atliekų kaloringumo, Vilniaus kogeneracinė jėgainė galėtų priimti apie 20 proc. daugiau atliekų ir pagaminti daugiau šilumos energijos“, – teigė A.Ketlerius.
Pašnekovas pridūrė, kad kai buvo projektuojama jėgainė, planuota, kad deginamos vilniečių atliekos bus kaloringesnės. Vadinasi, iš vienos tonos bus galima pagaminti daugiau energijos, nei pagaminama dabar.
Šiais metais jėgainėje jau sutvarkyta apie 110 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš kurių atgaunant energiją pagaminta ir šiluma, ir elektros energija.
Jeigu VKJ iš tiesų gautų leidimą sudeginti 20 proc. daugiau atliekų, jų kiekis galėtų pasiekti 192 tūkst. tonų ir beveik susilyginti su šiandienos KKJ pajėgumais.
Bendrovė kol kas nėra apskaičiavusi, kiek toks pokytis galėtų atpiginti vilniečiams tiekiamą šilumą. Tačiau net jei tokiems gamintojo planams būtų pritarta, tai neįvyks greitu metu. Taigi nei šį, nei, greičiausiai, kitą šildymo sezoną aukštų kainų nenumuš.
A.Ketlerius prognozuoja, kad kvotų peržiūrėjimo proceso inicijavimas prasidės tik kitais metais.
Vilniaus savivaldybė nėra apsisprendusi
Komentuodamas „Ignitis grupės“ siūlomas aukštesnes atliekų deginimo kvotas, Viniaus vicemeras V.Benkunskas teigė, kad savivaldybė nėra dideli tokio noro entuziastai. Vis dėlto, anot jo, Vilnius yra pasirengęs kalbėtis.
„Tokiu atveju tampame atliekų, kurios plaukia neaišku iš kur, deginimo centru. Argumento dėl kaloringumo nepriimu – buvo aišku, kad gerėjant atliekų rūšiavimui, o tai yra valstybės prioritetas, jis mažės. Tai buvo užprogramuota. Ateityje iš buitinių atliekų dar bus išimamos maisto atliekos, todėl kaloringumas bus dar mažesnis. Buvo padaryta klaida verslo plane. Be to, tai negali būti argumentas didinant atliekų kiekį“, – sakė V.Benkunskas.
Ekonomiškai daugiau sudeginamų atliekų reiškia daugiau šilumos, todėl ji galėtų tapti dar pigesnė. Tačiau politikas kontraargumentuoja, kad ateityje, kai Vilniaus šilumos rinka bus prisotinta biokuro kūrenimo pajėgumais, nežinia ar padidintų atliekų deginimo pajėgumų apskritai reikės.
Savivaldybė žada stebėti ir „rimtai“ kalbėtis su „Ignitis grupe“ apie tai, kokią naudą iš to vilniečiai gaus. „Deginti pusės Lietuvos atliekas Vilniaus prieigose, gražioje vietoje, iš aplinkosauginės pusės nėra didelė vertė. Dėl to dar laukia diskusijos“, – žadėjo V.Benkunskas.
Kaip buvo skelbta balandžio mėnesį, planams didinti Kauno kogeneracinės elektrinės atliekų deginimo pajėgumus nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų nepritarė Kauno rajono savivaldybė.
Energetikos ekspertas: Kaune daugelį dalykų lemia konkurencija
Lapkričio šilumos aukcione antrą mažiausią kainą pasiūliusi Kauno kogeneracinė elektrinė tą mėnesį turėtų aprūpinti apie pusę miesto šilumos poreikių. „Ignitis grupės“ atstovai teigia, kad Kauno kogeneracinė elektrinė gali patenkinti net 40 proc. metinio miesto šilumos poreikio.
Nors tai – reikšminga dalis, dar labiau atšalus ir padidėjus šilumos poreikiui, laikinojoje sostinėje pradės dominuoti biokuras, spėja energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Panašūs procesai buvo matyti ir praėjusiais metais. „Kaune kažin ko nepasiūlysi, nes ten yra konkurencija. Ji ir lemia daugelį dalykų. Kol nėra šalta, gal tas procentas bus nemažas. Bet Kaunas turi pasistatęs nemažai biokuro jėgainių“, – 15min teigė specialistas.
2020 m. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ patyrė 1,2 mln. eurų nuostolio, skelbiama portale rekvizitai.lt
15min vardydamas gaminamos šilumos kainos skirtumo tarp Kauno ir Vilniaus jėgainių priežastis, „Ignitis“ atstovas A.Ketlerius taip pat užsiminė, kad jį lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip „konkretaus miesto rinkos“ sąlygos.
Tačiau ilgainiui Vilniaus rinkoje, taip pat kaip ir Kaune, turėtų pradėti dominuoti biokuras. Kol kas biokuro bloko įrengimas vėluoja, jis turėtų būti užbaigtas 2022–2023 m. šildymo sezono pradžioje. Kiek optimistiškesnių nuotaikų vilniečiams prieš šį šildymo sezoną turėtų suteikti neseniai VKJ pasirašyta sutartis dėl biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio projektavimo darbų.
V.Jankauskas sutinka, kad atliekų deginimas ekonomiškai gali turėti savo pliusų. Brangių išteklių laikais tokiu būdu teoriškai galima lengviau reguliuoti šilumos kainas.
„Gali reguliuoti atliekų priėmimo kainą, o kartu tai turi įtakos ir šilumos kainai. Tai nėra dujų rinka, kur moki tokią kainą, kokią tau pasako. Todėl čia yra galimybių reguliuoti šilumą per atliekų priėmimo kainos reguliavimą. Jau dabar kalbama, kad atliekų išvežimą į sąvartynus norima branginti kelis kartus“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto komentuodamas „Ignitis“ siūlomą deginimo pajėgumų didinimą jis vertino skeptiškai. V.Jankauskas prisiminė dar prieš penkerius metus vykusias diskusijas dėl deginamų atliekų kiekio.
„Prieš penketą ar septynetą metų atliekų deginimas atrodė kaip labai modernus dalykas. Bet paskui tos tendencijos keitėsi į kitą pusę. Europos žiedinės ekonomikos reikalavimai nurodė, kad reikėtų daugiau atliekų perdirbti, o deginamų atliekų dalį – mažinti“, – prisiminė ekspertas.
„Atliekų deginimo didinimas vargu, ar būtų geras sprendimas. Taip, galbūt suveiktų masto ekonomika, bet nemanau, kad dabar toks kelias būtų priimtinas. Mes prieiname deginimui tinkamų atliekų ribą ir nelabai tų kiekių galime didinti“, – pridūrė pašnekovas.
