– Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie kovą prieš klimato kaitą bei darnios žmogui aplinkos puoselėjimą, kuris galimas per protingesnį energetinių resursų naudojimą. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Šiai dienai yra akivaizdu, kad, klimatas, aplinka ir net būstas, kuriame gyvename, daro didelę įtaką žmogaus organizmui ir kasdienei mūsų savijautai. Reikia suprasti, kad gamta yra labai inertiška ir mes jau esame labai daug prisidėję prie neigiamų padarinių jai, įskaitant ir šiltnamio efekto didinimą. Kiekvienas mūsų dalyvauja šiame procese, kuris lyg sniego gniūžtė nuolat auga.
Juk oras yra svarbiausias dalykas bet kokiam gyvam organizmui. Žmogus gali išbūti nevalgęs apie mėnesį, negėręs apie savaitę, bet jis negali tiek ilgai išbūti nekvėpavęs.
Žaidžiame pavojingą žaidimą tiek su aplinka, tiek su savo gerove. Juk oras yra svarbiausias dalykas bet kokiam gyvam organizmui. Žmogus gali išbūti nevalgęs apie mėnesį, negėręs apie savaitę, bet jis negali tiek ilgai išbūti nekvėpavęs. Tai reškia, kad oras ir jo kokybė žmogui yra labai svarbu. Iš savo ilgametes praktikos žinau, kad tvarkinguose ar modernizuotuose pastatuose oras yra švaresnis, patalpose yra mažiau anglies dvideginio, vadinasi žmogus jaučiasi geriau, mąsto produktyviau. Tokiuose pastatuose oras yra sausesnis, dėl to nesiveisia pelėsiniai grybai, kurie gali būti labai sunkių ligų priežastimi. Nereikia pamiršti, kad žmonės ir psichologiškai jaučiasi geriau, kai į darbus ar mokslus ateina iš sveikesnės, gražesnės ir estetiškos aplinkos.
– Tai oras – svarbiausia?
– Tikrai taip – viskas sukasi aplink orą! Nes jis labai svarbus ir statybų pramonės bei energijos taupymo atžvilgiu. Kaip turbūt žinote, oras pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Štai pavyzdžiui, vienoje iš populiariausių pastatų šiltinimo medžiagų polistireniniame putplastyje jis yra dominuojanti medžiaga. Šią termoizoliacinę medžiagą sudaro net 98 proc. oro porų uždarytų į nedidelio skersmens kapsules.
Tačiau tai reikia suprasti pačia pozityviausia prasme, nes ši termoizoliacinė medžiaga dažnai įvardijama kaip „sumaniosios inžinerijos“ pavyzdys dėl to kaip puikiai sugebėjo suderinti aplinkai draugiškus ir energetiškai efektyvius sprendimus. Polistireninis putplastis nesukelia neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai. Statybų ekspertai pastebi, kad polistireninis putplastis yra ilgaamžė statybinė medžiaga, kuri gali daugiau nei 60 metų patikimai tarnauti be jokių pakitimų, o taip pat yra labai lengva ir patogi su ja dirbti.
Puikiai suprantu žmonių pasipiktinimą, kai beveik visą uždirbamą atlyginimą reikia paaukoti sąskaitoms už šildymą, tačiau reikia ir patiems imtis iniciatyvos bei keisti esamą padėtį. Būsto modernizacija yra viena iš galimų išeičių.
Neišvengiamai turime taikyti visas įmanomas priemones, kurios mažintų šių resursų naudojimą arba bent jau didintų jų naudojimo efektyvumą. Juk įvairios ataskaitos ir atlikti tyriai rodo, kad energetiniai resursai Lietuvoje išnaudojami nepakankamai efektyviai, o per skylėtus namų fasadus šiluma iškeliauja lauk. Jeigu mes savo gyvenamuosiuose būstuose, racionaliau naudosime energiją, reikalingą būstų apšildymui, sutaupysime pinigų, o kartu tausosime aplinką.
Puikiai suprantu žmonių pasipiktinimą, kai beveik visą uždirbamą atlyginimą reikia paaukoti sąskaitoms už šildymą, tačiau reikia ir patiems imtis iniciatyvos bei keisti esamą padėtį. Būsto modernizacija yra viena iš galimų išeičių. Juk per ilgą pastatų gyvavimo trukmę, daugelis jų tampa energiškai neefektyvūs ir techniškai pasenę, todėl tiesiog būtina atlikti jų atnaujinimą. Pastaruoju metu yra dar didesnės galimybės padidinti senų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, kuris būtų finansiškai naudingas, ypač turint omenyje vis didėjančias energijos išteklių kainas. Tačiau galutinis sprendimas priklauso žmogui ir tik jam pačiam reikia apsispręsti, ką rinktis ir kokioje aplinkoje jis nori gyventi.
