LVAT taip nusprendė pirmadienį išnagrinėjęs Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pernai spalį priimto nutarimo, patvirtinusio leidimų komerciniams saulės projektams tvarką, teisėtumą.
„Įstatymų leidėjas sudarė teisines prielaidas žemesnės galios teisės aktais radikaliai keisti pradėtų viešojo administravimo procedūrų, susijusių su jau pateiktų (...) prašymų (...) vertinimu, reguliavimą. Tai sudaro pagrindą teisinei abejonei dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (...) atitikties (...) konstituciniam teisinės valstybės principui“, – teigiama LVAT nutartyje.
Teismas kartu sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus gautas KT išaiškinimas.
KT dar sausį ėmėsi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar komercinių saulės parkų ribojimą iki 2 GW numatančios pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai.
Pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas, o verslas siūlė apskritai atsisakyti šios ribos.
Vyriausybė šiemet vasarį pritarė šių parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą – jiems pagaminant daugiau elektros nei jos tuo metu galima suvartoti ar eksportuoti, ji nebus įleidžiama į sistemą, o VERT vasarį 39-iems projektams suteikė 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų) elektros gamybos pajėgumus.
Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.
