„Pirmiausia, tą elektrą pardavinės ne Astravo atominė elektrinė, o perpardavinėtojai, taigi tarpininkai. Šie dalį elektros įsigis kur nors Krasnojarske, dalį – Astrave, kitą dalį – iš hidroelektrinių. Elektronų niekas neatskirs, ir nebus jokio pagrindo nepirkti elektros iš šio tarpininko“, – sako A.Sekmokas. Pasak jo, nėra jokių kliūčių elektrai iš Astravo atominės tekėti į Lietuvą.
15min nutarė patikrinti, kiek tiesos yra buvusio ministro žodžiuose.
Elektra tekės be kliūčių
Seimas praėjusiais metais priėmė įstatymą, kuriuo remiantis bus draudžiama Lietuvoje parduoti elektrą, pagamintą Astravo atominėje elektrinėje. Tačiau bent jau artimiausius septynerius metus baltarusiška elektra ir toliau galės laisvai tekėti per Lietuvą – techniškai jos niekas nesustabdys. Tą pripažįsta ir sistemos operatoriai.
Lietuva priklauso BRELL elektros žiedui, kuriame teka tiek Baltijos šalyse, tiek Rusijoje ar Baltarusijoje pagaminta elektra. Situacija keisis tik 2025 metais, kai Lietuva prisijungs prie Vakarų Europos energetikos sistemos, taigi įvyks tinklų sinchronizacija, tačiau iki tol jos srauto užtvenkti nepavyks.
Buvęs energetikos ministras įsitikinęs, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra bus parduodama mūsų šalyje, ir jis nemato ženklų, kurie rodytų, jog tam bus kliūčių.
Baltarusiška elektra grįš kaip rusiška?
Ar buvusio energetikos ministro žodžiuose yra tiesos? Kaip teigia energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, komerciniais tikslais elektra į Lietuvą esą nepateks – tik tranzitu į Kaliningradą. Tiesa, iš ten Astravo elektra į Lietuvą gali grįžti jau kaip rusiška.
Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas 15min tvirtino, kad jokie tarpininkai negalės parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros.
„Importuota elektra turi būti parduodama tik per biržą, o joje draudžiama parduoti Astravo atominės elektrinės elektrą“, – paaiškino jis.
Bet ar tikrai tarpininkai negalės apeiti draudimo? „Mes matome, kas ir kiek perka elektrą. Nesvarbu, kas tu esi – gamintojas ar tarpininkas, taisyklės galioja visiems vienodai. Aš nežinau, per kurią adatos skylę galėtų išlįsti tie tarpininkai“, – tikino „Litgrid“ vadovas.
Pasak jo, elektra iš Astravo atominės elektrinės pateks į Lietuvą, savotiškai apsuks ratą BRELL žiedu ir esą grįš į Baltarusiją. Jis pateikia Estijos pavyzdį – elektra iš Rusijos į šalį patenka, tačiau estų valdžia jau seniai įstatymu nutarė nepirkti elektros.
Taigi elektra iš rytinio kaimyno teka aukštos įtampos laidais, tačiau Estijoje neužsibūna.
Visos linijos nebus nutrauktos
Tačiau A.Sekmoko tokie teiginiai neįtikina. „Elektros nepirktume nebent tada, jei ji visiškai netekėtų į Lietuvą. Tačiau ji ir toliau tekės, ir nematau pastangų jai užtvenkti“, – 15min sakė buvęs ministras.
Energetikai ir čia randa kaip paprieštarauti A.Sekmokui.
„Yra penkios linijos į Baltarusiją. Vieną jų atjungsime dar šiais metais, dvi neveikia, o dar dvi bus atjungtos, kai įvyks sinchronizacija, į kurią investuojame ne tik mes, bet ir Europos Sąjunga“, – 15min dėstė valstybės valdomos energijos perdavimo bendrovės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas.
Tačiau iki tol Astravo atominės elektrinėje energija plūs į Lietuvos rinką ir vėliau, pasak A.Sekmoko, bus sunku pakeisti situaciją.
Elektros tekėjimo niekas nesustabdys
Šiuo metu rusiška ir baltarusiška elektra Lietuvoje prekiauja „Inter RAO Lietuva“. Lietuvos elektros sistemos prižiūrėtojai sutinka, kad tarpininkai galės baltarusišką elektrą, kuri tekės per Lietuvą, parduoti Kaliningrade. Bet ne Lietuvoje.
„Taip, jie turės tokią galimybę“, – 15min patvirtino „Litgrid“ vadovas D.Virbickas. Tačiau energetikai teigia, kad tai bus elektros tranzitas, tačiau A.Sekmokas sako, kad ES erdvėje nėra tokios sąvokos kaip elektros tranzitas.
Pasak D.Virbicko, nors Astravo atominės elektra ir pateks į bendrą tinklą, tačiau už ją nebus atsiskaitoma. „Kaip jau sakiau, ji tekės tranzitu ir pinigų už ją niekas neduos“, – atkakliai neigė jis.
Buvęs ministras mini ir daugiau galimų landų. Pasak jo, elektrą parduos tarpininkas, iš kurio atsisakyti pirkti Lietuva negalės, nes tai pažeistų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatus.
„Niekas nesuuostys, iš kur tarpininkas elektrą pirko. Jis parduos tiesiogiai vartotojui, tad kalbos, jog niekas jos nepirks, yra tik kalbos. Mes galbūt net nežinosime, kad ta elektra pirkta iš Astravo“, – 15min teigė A.Sekmokas.
Elektros pardavėjai: jokio "tranzito" nebus
„Inter RAO Lietuva“ teigia nesąs vienintelis nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, importuojantis elektros energiją iš Baltarusijos. „Galimybę tai daryti turi ir bet kuris kitas atitinkamus leidimus iš Lietuvos Respublikos institucijų gavęs ir sutartis su Baltarusijos energetikos bendrovėmis sudaręs elektros energijos tiekėjas“, – teigiama bendrovės komentare.
„INTER RAO Lietuva“ Komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys tvirtino, kad joks nepriklausomas elektros energijos tiekėjas negali vykdyti ir nevykdo elektros energijos „tranzito“ per Lietuvą. „Pirmiausiai komercinės elektros energijos patekimas į Lietuvą yra reguliuojamas Baltijos šalių sistemų operatorių (Lietuvos atveju – valstybės valdomos „AB „Litgrid“), kurie nustato pralaidumus konkrečiai prekybos valandai, kurie gali siekti ir 0 MWh, t.y., komercinis importas į Lietuvą gali būti neleidžiamas“, – sakė jis.
Tokiu atveju, pasak jo, AB „Inter RAO Lietuva“ ar bet kuris kitas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas elektros energijos į Lietuvą importuoti paprasčiausiai negali. „Tad uždraudus komercinį srautą iš Baltarusijos jokių, net ir teorinių, galimybių pirkti elektros energiją Baltarusijoje ir parduoti ją Lietuvoje nebus“, – tikino bendrovės atstovas.
Elektra prekiaujanti bendrovė taip pat tvirtina, kad elektra į Kaliningradą nebus eksportuojama.
Stebisi ir rekonstrukcija
Yra ir daugiau ženklų, kurie rodo, jog baltarusiškai elektrai netgi galbūt tiesiamas kelias į Lietuvą.
„Šiuo metu rekonstruojamos būtent tos elektros pastotės šalia Ignalinos, į kurias ateina linijos iš Baltarusijos. Gali kilti įvairių interpretacijų, tačiau aš tik konstatuoju faktą – investuojama į tas pastotes, į kurias tekės elektra iš Baltarusijos“, – 15min tvirtino A.Sekmokas.
Kam prireikė remontuoti pastotę Ignalinoje? Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ iš tiesų iki 2021 m. ketina rekonstruoti dvi 330 kilovoltų (kV) transformatorių pastotes. Rekonstrukcijos metu planuojama pergabenti vieną iš didžiųjų Ignalinos AE pastotės transformatorių į 330 kV Utenos pastotę ir, kaip skelbia „Litgrid“, padidinti elektros perdavimo patikimumą visame regione.
„Tai jūs man pasakykite – kam investuoti ten, kur atiteka elektra iš Postavų Baltarusijoje? Lietuvoje yra pastočių, kurioms reikia labiau remonto nei Ignalinoje“, – piktinosi A.Sekmokas.
Jis įsitikinęs – arba tos linijos bus nutrauktos, arba jomis elektra tekės nuo pirmojo bloko veiklos pradžios 2019 m.
Sako, kad remontuoti reikėjo
Valstybės valdomos energijos perdavimo kompanijos „EPSO-G“ vadovas R.Zukas tvirtina, kad rekonstruoti pastotes buvo būtina.
„Jos yra labai prastos būklės, praėjusiais metais įvyko gaisras. Be to, iš šių pastočių elektra teka į Ignalinos atominės elektrinės branduolinio kuro saugyklas, kur būtinas sklandus tiekimas“, – teigė R.Zukas.
Todėl jis atmeta įtarimus, kad pastotės remontuojamos dėl elektros iš Baltarusijos. „Tai neturi nieko bendra su tuo. Įsivaizduokite, kokių turėtų katastrofiškų padarinių, jei elektra dėl avarijos nustotų tekėti į branduolinio kuro saugyklą“, – teigė R.Zukas.
Taigi, 15min vertinimu, buvęs energetikos ministras A.Sekmokas yra teisus, sakydamas, kad elektra iš Astravo atominės elektrinės į Lietuvą pateks be kliūčių. Tačiau kol kas nėra sutarimo, ar šia elektra Lietuvoje bus prekiaujama.
Patikrinta 15min
