Ministras pirmadienį kartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Kruonio HAE negali būti naudojama kaip rezervas ir apie tai Lietuva informavo savo kaimynę, tačiau jis pridūrė, kad Baltarusija dėl to į Lietuvą nesikreipė.
Kreipėsi mažiausiai vieną kartą
Baltarusijai Kruonio HAE paslaugos reikalingos paleidžiant Astravo atominę elektrinę. Kaimyninė valstybė šiuo metu neturi rezervo, būtino naujam energijos gamintojui. Tiesa, tokį rezervą ketina pastatyti vėliau. Lietuva ir Baltarusija yra bendrame BRELL energetikos žiede, todėl saugumo dėlei toks rezervas kaimynams yra reikalingas.
Taigi ar tikrai Baltarusija nesikreipė į Lietuvą dėl Kruonio, kaip teigia ministras?
Faktai rodo, kad oficialiai kaimyninės šalies valdžia kreipėsi į Lietuvą mažiausiai vieną kartą, neoficialiai – ir daugiau.
Viešai skelbta, kad toks prašymas buvo pateiktas 2015 metų rudenį, kai Astravo atominės elektrinės statybos jau buvo įsibėgėjusios.
Tų metų lapkričio 13 d. BNS informavo, kad „Lietuvos užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos neseniai gavo Baltarusijos Energetikos ministerijos laišką – jame prašoma sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio HAE“.
Apie tai rašė ir 15min. Tokią informaciją pateikė ir Baltarusijos žiniasklaida. Lietuva tuoj pat atsakė kaimynams, kad tokios galimybės nėra.
Beje, dabartinis ministras Ž.Vaičiūnas 2015 metais buvo Lietuvos energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, tad apie Minsko kreipimąsi jį galėjo informuoti Vyriausybė.
Po kreipimosi iškart pasakė ne
Tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas šiandien taip pat prisimena, kad kaimynai kreipėsi dėl rezervo. „Taip, kreipėsi Baltarusija, bet mes iškart pasakėme ne“, – sakė jis. D.Misiūnas teigė prisimenantis vieną atvejį, kai kaimynai kreipėsi dėl Kruonio elektrinės paslaugos.
Tuometinis energetikos ministras Rokas Masiulis sako jau neprisimenantis detalių, bet tąkart buvo cituotas tuometinis jo patarėjas Mantas Dubauskas.
„Mes informavome Baltarusijos ministeriją, kad Lietuvoje rinka yra visiškai liberalizuota ir veikia pagal Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, o elektra prekiaujama laisvos rinkos principais bei atsižvelgiant į ES reguliavimą. Pagal jį visa elektra turi būti prekiaujama biržoje, todėl galimybių rezervuotis pajėgumus elektros perdavimui per elektros jungtis su trečiosiomis šalimis nėra“, – tada žiniasklaidai sakė jis.
Kartoja, kad tokio prašymo nėra gavę
Tačiau dabar Energetikos ministerija kartoja, kad iš Baltarusijos pusės nebuvo jokio kreipimosi.
„Lietuvos perdavimo sistemos operatorius ir ministerija nėra gavę kreipimosi iš Baltarusijos dėl Kruonio HAE rezervinių pajėgumų panaudojimo Astravo AE poreikiams“, – antradienį 15min teigė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Ji pridūrė, kad Lietuva jau kelis kartus yra informavusi Baltarusiją apie tai, kad Lietuva yra priėmusi įstatymą, kuris neleidžia naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) rezervų Astravo AE reikmėms.
Ministro atstovė pridūrė, kad 2015 m. kreipimęsi Baltarusija neminėjo Astravo atominės elektrinės, tačiau tuometiniai energetikos vadovai suprato būtent tai - Minskui Kruonio pajėgumai reikalingi būtent dėl statomos Astravo elektrinės.
15min vertinimu, energetikos ministras Ž.Vaičiūnas klysta, sakydamas, kad Baltarusija neprašė Kruonio HAE pagalbos, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė. Ši informacija buvo viešai minima Lietuvos žiniasklaidoje, apie tai komentavo valdžios atstovai ir energetikai. Nors ministerija teigia, kad tuomet prašyme baltarusiai neminėjo Astravo, tačiau tuometiniai energetikos ir valdžios vadovai suprato būtent taip - Minskui Kruonio pajėgumai reikalingi dėl statomos naujos elektrinės.
Be to, Ž.Vaičiūnas tuomet buvo energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, todėl jis turėjo galimybę vienas pirmųjų susipažinti su tokia informacija.
Patikrinta 15min
