„Pamenu, tada man reikėjo eiti į darbą. Tačiau susiruošti negaliu: nieko nematau, nes užleistos apsauginės žaliuzės ir viduje tamsu, o pakelti jų taip pat neišeina – juk nėra elektros! Galvoju, išsivirsiu kavos – bet irgi negaliu. Vaikams pusryčių, aišku, nepagaminsiu – neveikia elektrinė viryklė... Garažo ir kiemo vartai taip pat neatsidaro – net išvažiuoti neišeina“, – prisiminė pašnekovė.
Esame be galo priklausomi nuo elektros
Pasak žurnalistės, panašių nutikimų netrūksta ir dabar, kai, atrodytų, elektros tiekimo sutrikimų pasitaiko labai retai.
„Mūsų sodyboje visi elektros laidai seniai „po žeme“, tad gedimų būna retai. Bet kartą, matyt, kažkas nutiko ir elektra dingo. Buvome susirinkusi nemaža kompanija – šventėme vienos iš draugių gimtadienį. Greit supratome, kad be elektros neturime net vandens – juk „kolonėlė“ taip pat veikia tik tada, kai yra elektra. Gerai, kad gretimoje sodyboje buvo šulinys. Sūnus nuėjęs atnešė vandens ir sakė: „Nors į tūliką galėsite nueiti ir dantis ryte išsivalyti“, – dar vieną linksmą nutikimą papasakojo ir šią vasarą labai daug laiko sodyboje praleidžianti bei čia būsimas naujo sezono laidas filmuojanti TV žurnalistė.
Tokie nutikimai, anot E.Mildažytės, priverčia susimąstyti, kaip priklausomi esame nuo elektros.
„Reikėtų paprastinti mūsų gyvenimą, pagalvoti apie alternatyvas. Aišku, elektros generatorių visur neprisistatysi. Tačiau bent jau mechaniškai atsidarančias duris arba šulinį greta „elektrinio komforto“ visai neprasta mintis turėti“, – svarstė moteris.
Ji pridūrė, kad XXI amžiuje gimę ir užaugę žmonės turbūt sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be elektros. Tačiau nereikia pamiršti, kad visai neseniai – mūsų senelių ir tėvų kartoms teko gyventi apsuptiems kur kas mažiau komforto: be kondicionierių, šaldytuvų, šaldiklių, skalbimo mašinos ir džiovyklės, elektrinio boilerio pašildomo vandens ir kitų nuo elektros priklausomų prietaisų.
Mes nebeįsivaizduojame, kaip gyventi be šaldytuvų. Nežinome, kad sviestą galima sūdyti ar dėti į vandenį, pieną įleisti į šulinį – nebūtina laikyti šaldytuve.
Patogumai – ne vien blogis, tačiau svarbu ir saikas
Kalbėdama su 15min, E.Mildažytė teigė, kad tai natūralu pirmiausia dėl to, jog elektra tapo lengviau pasiekiama kiekvienam, net ir atokiausioje vietovėje esančiam žmogui. „Be to, anksčiau niekas neduodavo namų ūkiui tokio galingumo elektros energijos, kokį dabar gali gauti. Turėdavai tris lemputes, uždegdavai jas, žiūrėk – jau viena mirksi, nes neužtenka įtampos“, – prisiminė pašnekovė.
Neturėdami tiek daug galimybių žmonės buvo išmokę gyventi paprasčiau. „Keldavomės ir guldavomės su dienos šviesa, maudydavomės ežeruose. Man yra tekę ir buteliukus, iš kurių maitinau vaikus, plauti“, – apie vos prieš keliasdešimt metų buvusią realybę pasakojo E.Mildažytė.
Nors, atrodytų, kad atsisakyti komforto laisva valia niekas nesutiktų, tačiau kai kurios tendencijos rodo, jog nemaža dalis visuomenės jau apsisprendžia naudoti mažiau elektros energijos.
„Žmogus prie gero labai greitai pripranta. Tačiau akivaizdu, jog ateina ir naujos mados – žmonės ima mąstyti kitaip, – pastebėjo žurnalistė. – Kita vertus, Skandinavijoje tai net nėra jokia naujiena – ten žmonės visada važiuodavo ir tebevažiuoja į savo vasaros namelius. Kuo atokesnėje saloje su mažiau patogumų jie įrengti, tuo geriau. Tokiose vietose praustis naudojamas lietaus vanduo, kuris kaupiamas specialiose bačkose, nėra kitų patogumų. Ir visiems gerai – to čia ir atvažiuoja: pailsėti nuo komforto.“
E.Mildažytė neabejojo, kad tokia mada netrukus pasieks ir Lietuvą, tačiau greičiausiai nebus masinė. „Manau, ir pas mus tai ateis. Kita vertus, visi suprantame: galima kavą susimalti rankiniu kavos malūnėliu, kurių pilna kiekvienoje antikvarinių daiktų parduotuvėlėje, gal net ir namuose žmonės dar turi. Tačiau, kai turi elektrinę kavamalę ar kavos aparatą, kurį tereikia įjungti, bžyngt – ir kava paruošta, viskas atrodo daug paprasčiau ir greičiau. Be to, ir kavos skonis yra nepalyginamai geresnis – dėl to juk nesiginčysime?“ – kalbėjo TV laidų vedėja ir prodiuserė.
Svarstydama apie ateitį pašnekovė pabrėžė, kad komforto atsisakyti visiems tikrai nebūtina. Vis dėlto kartais sveika galvose perdėlioti prioritetus ir sumažinti apetitą daiktams: „Mano bičiulis suomis kartą žvejojo. Jis pagavo nemažai žuvų, parsinešė namo. Kaimynas klausia: „Ar tu jas šiandien visas ir suvalgysi?“. Bičiulis, atsako, kad ne. Kaimynas tada klausia: „Tai kam tu jų prisigaudei? Nueitum ir, jei reikėtų, rytoj pasigautum.“ Štai čia esmė: kartais mes per daug norime turėti to, ko dabar mums gal net nereikia. Prikaupiame atsargų juodai dienai, kuri greičiausiai neateis.“
Šiuo metu Lietuvoje vyksta elektros rinkos liberalizacija, kurios metu vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Išsiaiškinti, koks tiekėjas ir jo siūlomas planas geriausiai atitinka lūkesčius bei sužinoti visą aktualiausią informaciją apie pokyčius elektros rinkoje galima užsukus į interneto svetainę Pasirinkitetiekėją.lt
Svarbiausia informacija apie tai pateikiama ir infografike.
Suprasti akimirksniu: kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus privalo pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh. Tačiau sudaryti sutartį su norimu tiekėju gali ne tik jie, bet ir tie vartotojai, kurie patenka į trečiąjį etapą.
- Savo, kaip nepriklausomo elektros tiekėjo, paslaugas vartotojams šiuo metu siūlo 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją apie Lietuvoje vykstantį elektros rinkos liberalizacijos procesą galima rasti ČIA.
