Pasaulyje šiuo metu statoma arba planuojama pastatyti daugiau kaip 200 suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, daugiausiai Šiaurės Amerikoje. Tokiems projektams finansuoti reikės 1,3 trln. JAV dolerių (1,15 trln. eurų), rodo šią ekonomikos sritį stebinčios organizacijos apibendrinti duomenys.
2015 metais pasirašyta Paryžiaus sutartis numato, jog bus siekiama, kad iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Kaip pageidautinas tikslas įvardijamas ne didesnis kaip 1,5 °C atšilimas.
Pasak mokslininkų, tai būtų įmanoma pasiekti, jeigu pasaulis drastiškai sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Didelė jų dalis pasklinda deginant iškastinį kurą.
Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC) nurodė, kad saugiausias būdas pasiekti 1,5 °C tikslą – nedelsiant imtis mažinti iškastinio kuro vartojimą. Be kita ko, rekomenduojama, kad iki šio šimtmečio vidurio bet kokios formos gamtinių dujų vartojimas būtų sumažintas 75 procentais.
Kaip bebūtų, dujų sektorius klesti.
Kaip nurodo Tarptautinė energetikos asociacija, dujų suvartojimas vien per 2018 metus padidėjo 4,6 procento.
Prie šio pakilimo prisidėjo didėjanti gavyba Jungtinėse Valstijose ir didžiulis alternatyvių energijos šaltinių poreikis daug akmens anglių suvartojančioje Kinijoje.
Energetikos ekspertai ir daugelis vyriausybių argumentuoja, kad SGD yra „tarpinis kuras“ tarp labai teršiančių anglių ir atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės, energija.
Vis tik nerimas dėl SGD poveikio aplinkai didėja. Net jeigu dujų deginimas mūsų planetai palankesnis negu anglių kūrenimas, ši pramonė taip pat išmeta daug Žemės atmosferą šildančių medžiagų.
Antradienį paskelbtoje priežiūros organizacijos „Global Energy Monitor“ ataskaitoje sakoma, kad dabartinė pasaulinė SGD plėtra potencialiai gali padaryti didesnį poveikį planetos klimato atšilimui negu anglimis kūrenamų elektrinių plėtra.
Tai lemia metanas, paskleidžiamas į aplinką išgaunant ir transportuojant gamtines dujas. Vertinant pagal sukeliamą šiltnamio efektą, metano poveikis trumpuoju laikotarpiu yra daugiau kaip 80 kartų didesnis negu anglies dvideginio.
„SGD pakilimas vyksta neįtikėtinai sparčiai, o tuo pat metu metanas pasirodo esąs reikšmingai žalingesnis negu iki šiol buvo suvokiama“, – sakė „Global Energy Monitor“ vykdomasis direktorius Tedas Nace'as.
„Net ir mūsų dienomis apie gamtines dujas tebekalbama kaip apie tiltą pereinant prie atsinaujinančių šaltinių energetikos, bet tai visiškai prieštarauja faktams“, – pabrėžė jis.
Kaupiasi vis daugiau įrodymų, kad tebesitęsianti naftos ir dujų naudojimo plėtra nesuderinama su žmonijos planu pažaboti spartų mūsų planetos šiltėjimą.
Šią savaitę paskelbtoje vienoje mokslinėje studijoje perspėjama, kad būsimas taršos anglies dvideginiu lygis, lemiamas esamos ir siūlomos energetikos infrastruktūros, užkirs kelia pasiekti tikslą, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 laipsnio.
Šią studiją žurnale „Nature“ paskelbė grupė mokslininkų ir JAV ir Kinijos.
Balandį aktyvistų grupė „Global Witness“ pareiškė, kad investicijos į iškastinio kuro telkinių žvalgymą ir gavybos plėtrą nesuderinamos su Paryžiaus sutarties uždaviniais. Ji nustatė, kad didžiosios naftos ir dujų įmonės planuoja artimiausiai metais investuoti į šiuos projektus 5 trln. JAV dolerių.
Pasak T. Nace'o, visos investicijos į naujus vamzdynus gali būti prarastos pasauliui pereinant prie ekologiškesnių energetikos sprendinių.
„Viena gera žinia – kad dauguma šių projektų yra dar nėra pasiekę statybų etapo, todėl dar yra laiko SGD infrastruktūros moratoriumui, kol neprasidėjo dar negrįžtamesni klimato pokyčiai“, – sakė jis.
