CREA tyrime pabrėžia, kaip sumažėjo Rusijos pajamos iš iškastinio kuro, kokį poveikį Rusijos pajamoms turėjo neseniai paskelbtos sankcijos, kas importuoja iškastinį kurą, kurį Rusija eksportuoja, kas sudaro sąlygas šiai prekybai ir kokius svertus ir galimybes turi Ukrainos sąjungininkai, kad dar labiau sumažintų Kremliaus pajamas iš iškastinio kuro.
Duomenys parodė, kad 2023 m. sausio-vasario mėn. Rusijos pajamos iš iškastinio kuro eksporto sumažėjo 50 proc., o pajamos iš eksporto į ES – beveik 90 proc.
Vis dėlto Rusija iš iškastinio kuro eksporto per dieną uždirba apie 560 mln. eurų.
„Net ir įsigaliojus 2023 m. vasario mėn. naftos produktų draudimui, ES išlieka antra pagal dydį Rusijos klientė po Kinijos ir lenkia Indiją. ES vis dar siunčia į Rusiją 100 mln. eurų per dieną“, – rašo tyrėjai.
Kinijos iškastinio kuro importas iš Rusijos išliko maždaug stabilus, o po ES naftos draudimo Kinija tapo didžiausia importuotoja.
Tuo tarpu netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą Indija iš beveik nulinio importo tapo trečia pagal dydį rusiškos naftos pirkėja po Kinijos ir ES.
Su Rusijos pajamomis glaudžiai susijusi Europos laivybos pramonė. ES ir Jungtinėje Karalystėje nuosavybės teise priklausančiais arba apdraustais laivais per dieną gabenama rusiško iškastinio kuro už 310 mln. eurų, t. y. 65 proc. viso Rusijos jūrų iškastinio kuro eksporto vertės.
Pernelyg aukštas naftos kainų viršutinių ribų lygis ir vykdymo užtikrinimo spragos leidžia Kremliui ir toliau gausiai pelnytis iš iškastinio kuro, kurį gabena ir draudžia Europos laivybos pramonė.
Peržiūrėjus žalios naftos kainos viršutinę ribą iki 30 JAV dolerių už barelį ir aukščiausios kokybės naftos produktų kainos ribą iki 35 JAV dolerių už barelį, Rusijos pajamos sumažėtų maždaug 150 mln., teigiama CREA pranešime.
Taip pat pabrėžiama, kad ES, Japonija ir Pietų Korėja iš Rusijos per dieną ir toliau importuoja naftos, dujų ir anglies, už maždauga 125 mln. eurų.
„Apribojus arba nustačius kainų viršutines ribas šiam importui, būtų veiksmingai sumažintos Kremliaus pajamos“, – rašoma CREA pranešime.
„Rekomenduojame sumažinti viršutinę kainos ribą nuo dabartinio 60 JAV dolerių už barelį žalios naftos lygio iki kainos, daug artimesnės mažoms Rusijos gamybos sąnaudoms, kurios vidutiniškai sudaro 15 JAV dolerių už barelį arba mažiau. Sumažinus kainą, kurią Rusija gauna už naftos eksportą, Kremlius netektų apmokestinamų pajamų, tačiau kartu būtų skatinamas tolesnis tiekimas“, – teigė tyrėjai.
Jie taip pat pateikė konkrečias rekomendacijas, kuriose siūloma naftos kainos viršutinę ribą nustatyti iki 25-35 JAV dolerių už barelį žalios naftos ir įsteigti specialią Rusijos naftos sankcijų stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo instituciją, kuri reguliariai kas mėnesį atliktų atestatų ir kitų reikalaujamų dokumentų auditą.
Tyrėjai taip pat siūlo įvesti papildomas sankcijas, kad būtų apribota Rusijos jūrų prekyba nafta.
Tyrėjai teigia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė sumažino rusiško iškastinio kuro importą beveik iki nulio. Tačiau JAV ir toliau importuoja chemijos produktus, kurie nepatenka į muitinės „naftos produktų“ apibrėžtį, todėl „JAV yra viena didžiausių naftos ir chemijos produktų importuotojų iš Rusijos“.
Atsirado ir mažesnių pirkėjų, tokių kaip Tunisas, Brazilija, Egiptas ir Alžyras, rašoma ataskaitoje.
