Tyrimas atskleidė: šalies gyventojai atidžiai seka elektros vartojimą ir nori sužinoti daugiau

Elektros suvartojimą Lietuvoje seka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų, o daugiau nei pusė jų tai daro periodiškai, atskleidė „Ignitis“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu, rašoma „Ignitis“ pranešime spaudai.
Išmaniojo elektros skaitiklio diegimas
Išmaniojo elektros skaitiklio diegimas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis savo elektros vartojimo įpročiais pakilus kainoms, o 6 proc. – įsidiegę išmanųjį skaitiklį.

„Išlaidos elektros energijai šeimos biudžete gali sudaryti nemenką dalį, todėl energijos suvartojimo analizę galime tiesiogiai sieti su biudžeto planavimu. Matome, kad duomenis dažniau stebi tie, kurie savo namų ūkyje yra atsakingi už elektros sąskaitų apmokėjimą – 66 proc. respondentų. Taigi, tokiems vartotojams yra ypač svarbi informacija, kaip galima energiją vartoti efektyviau“, – teigia A.Vaitulevičė.

Asmeninio archyvo nuotr./Asta Vaitulevičė
Asmeninio archyvo nuotr./Asta Vaitulevičė

Būdai sužinoti apie suvartojimą bei efektyvumą nesikeičia: kaip ir 2022-aisiais, daugiausiai elektros energijos vartojimą sekančių gyventojų duomenis analizuoja naudodamiesi savitarna (55 proc.) arba sąskaitomis (51 proc.). Tiesa, čia pastebimas ryškus skirtumas tarp skaitiklių pasirinkimo: vartotojai, turintys neišmanų skaitiklį, dažniau nagrinėja sąskaitas (57 proc.), o pasikeitę į išmaniuosius, naudojasi savitarna (60 proc.), kurios funkcionalumas leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir apmokėti sąskaitas, pasinaudoti kitomis populiariomis namų ūkio paslaugomis.

„Tokie vartojimo įpročiai šį tą parodo ir apie bendrą imlumą, susidomėjimą technologijomis ir jų pagalbą efektyviau vartojant elektros energiją“, – pamini A.Vaitulevičė.

Remiantis tyrimo duomenimis, patogiausias būdas tarp lietuvių rasti daugiau informacijos apie elektros energiją bei efektyvesnį vartojimą būtų elektros tiekėjo internetinis puslapis: juo naudotųsi beveik pusė respondentų (48 proc.). Taip pat aktualumo nepraranda informacija, pateikiama elektroniniu paštu: ją rinktųsi 40 proc. Trečdalis apklaustųjų būtų labiausiai linkę naudotis socialiniais tinklais, o po 25 proc. – televizija bei naujienų portalais.

Iš esmės Lietuvos gyventojai siekia žinoti daugiau apie tikslingą elektros vartojimą, patys ieško informacijos ir identifikuoja, kokiose srityse jos dar trūksta. Pagrindinės sritys, kurias gyventojai nurodo kaip tas, kuriose žinių trūksta arba norėtų efektyviau vartoti energiją yra kasdienė buitis (27 proc.), išmanūs elektros sprendimai, paslaugos (26 proc.), šildymo ir kondicionavimo sistemos (17 proc.), namų planavimo ir įrengimo (16 proc.).

Tyrimo duomenimis, įsidiegus išmaniuosius skaitiklius, 1 iš 2 respondentų bent dalinai keitė jau buvusius savo elektros vartojimo įpročius. Daugiausiai žmonių pradėjo labiau stebėti energijos suvartojimo duomenis (18 proc.).

Tuo tarpu 15 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis, kurie prietaisai namuose sunaudoja daugiausiai elektros, o apie 10 proc. apklaustųjų nebepalieka prietaisų budėjimo režimu, riboja namų apšvietimą, taip pat renkasi elektrą taupančias lemputes vietoj įprastų. O štai kaimiškų vietovių gyventojai reikšmingai dažniau teigia keitę buities darbų atlikimo įpročius prisitaikant prie elektros energijos kainų (19 proc.).

Skatiname vartotojus investuoti į aukštesnės energetinės klasės buitinę techniką, prietaisus. Taip pat artėjant šv. Velykoms, namų ruošos metu nepamiršti dulkes nusivalyti nuo buities prietaisų, televizorių, kompiuterių, lempų ir pan., taip nemokamai ir paprastai sumažinant prietaisų elektros energijos naudojimo kiekį, pastariesiems nekaistant nuo dulkių.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovės „Ignitis“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2023 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 18-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų