„Tyrimų grupės „BloombergNEF“ duomenimis, energijos suvartojimas iki 2050 metų padidės 60 proc., tad norėdami išvengti panašių krizių ateityje pirmiausia turime sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir nepastovių jo kainų. Europos Sąjungos pasirinktas Žaliasis kursas jau rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau būtina paspartinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Naujos vėjo jėgainės yra kur kas pigesnės nei esamos anglies ir dujų. Kuo daugiau jų turėsime, tuo mažesnės bus sąskaitos už elektrą. Taip pat būtina kurti įstatyminę bazę, kuri padėtų sudaryti palankesnes sąlygas švarią elektros energiją vartoti galutiniams vartotojams“, – sako LVEA direktorė U.Daškevičiūtė.
Energetikos ištekliai daugelyje Europos valstybių pabrango kartais ir pasiekė iki šiol nematytas aukštumas. Europoje gamtinės dujos pastaruoju metu parduodamos maždaug 130 proc. brangiau nei rugsėjo pradžioje ir 8 kartus brangiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo bendrovės „Independent Commodity Intelligence Services“ duomenys. Gamtinių dujų kaina Lietuvoje spalio viduryje buvo apie 66 Eur/MWh – nuo gegužės išaugo tris kartus.
Vėjo energija jau sutaupė milijonus
Vėjo energetika išsiskiria tuo, kad esminės sąnaudos patiriamos statant vėjo elektrinę, o jos eksploatacija kainuoja palyginti mažai. Tokios elektrinės be papildomų žymių investicijų patikimai tarnauja bent keletą dešimtmečių, todėl rinkai gali pasiūlyti aplinkai draugiškos ir palyginti pigios elektros energijos.
Pavyzdžiui, pagaminti 1 MWh elektros energijos sausumos vėjo jėgainėje kainuoja vos iki 45 eurų, vėjo jėgainėje jūroje – iki 80 eurų, saulės elektrinėje – 50–70 eurų, o iškastiniu kuru kūrenamoje elektrinėje, esant dabartinėms dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainoms, – iki 100 eurų.
Pasak vėjo energetikos ekspertės, kadangi vėjo jėgainėse pagaminta elektros energija – pigiausia, tai yra bene vienintelis būdas ateityje turėti žemesnes elektros kainas.
„Dėl beveik nulinių papildomų sąnaudų gaminant elektros energiją vėjo elektrinėse, šios elektros biržoje galima įsigyti itin pigiai. Atsinaujinančios energijos gamintojų siūloma elektros kaina mažina rinkoje parduodamos didmeninės elektros kainą, įskaitant ir gaminamą iš iškastinio kuro, dujų. Dėl sumažėjusios kainos biržoje, kaina mažėja ir galutiniams vartotojams – įmonėms ir namų ūkiams“, – atkreipia dėmesį U.Daškevičiūtė.
LVEA skaičiavimais, dėl elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vidutinė valandinė elektros paros kaina Lietuvoje 2018 m. sumažėjo iki 11,45 eurų už MWh, 2019 m. – iki 11 eurų už MWh, o 2020 m. – iki 16,39 eurų už MWh. 2018 m. vėjo pagaminta elektra vartotojams sutaupė per 38 mln. eurų, 2019 m. – per 49 mln. eurų, o 2020 m. – net daugiau nei 74 mln. eurų.
Pernai Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,54 TWh elektros energijos – 6,2 proc. daugiau nei 2019 m. Tai sudaro 14 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
„Kaip matome, elektros energijos iš vėjo gamyba auga, bet kol kas tai vyksta pernelyg lėtai. Lietuva turi realias galimybes ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus – iki 2050 m. 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių – pasiekti anksčiau nei tai yra numatyta. Todėl yra itin svarbu sudaryti sąlygas sparčiam vėjo energetikos vystymuisi, tuo pačiu kuriant maksimaliai palankias sąlygas visuomenei šią elektros energiją vartoti“, – akcentuoja U.Daškevičiūtė.
Be to, atmetus kainos ir energetinės nepriklausomybės veiksnius, atsinaujinanti energetika yra ir būdas pristabdyti klimato kaitą, kurią skatina elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą (naftą, dujas, anglį).
„Suprantu, kad į atsinaujinančią energetiką atsigręžti labiausiai skatina patraukli elektros kaina ir jos įtaka visai rinkai. Tačiau nepamirškime, kad pereidami prie žalios elektros energijos užtikriname, kad rytojaus kartai netektų gyventi apokaliptiniame pasaulyje. Negana to, atsinaujinančios energijos projektų plėtra užtikrina nepriklausomybę nuo mums nedraugiškų valstybių“, – tikina ekspertė.
Būtinos atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo-pardavimo sutartys
U.Daškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad siekiant stabilizuoti rinką itin reikšmingas vaidmuo tenka atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartims (EEPPS), kurioms pastarosiomis dienomis daug dėmesio skyrė ir Europos Komisija, prieš keletą dienų patvirtinusi priemonių rinkinį, kuris turėtų padėti ES narėms nuspręsti, kaip suvaldyti aukštas dujų ir elektros kainas.
Europos Komisijos priemonių rinkinyje EEPPS įvardijama kaip svarbi priemonė, apsauganti Europos įmones nuo rinkos pokyčių. Tokios sutartys paprastai pasirašomos ilgam laikotarpiui ir verslui garantuoja fiksuotą elektros kainą bei taip apsaugo jį nuo nepageidaujamų rizikų.
„Akivaizdu, kad dabartinis kainų šuolis tik padidins EEPPS paklausą, nes verslai norės apsisaugoti nuo nepageidaujamų svyravimų. Likus dar keliems mėnesiams iki šių metų pabaigos Europoje šiemet pasirašytų sutarčių apimtys 2020 m. rezultatus jau viršijo 3,5 GW ir tai yra aštunti rekordiniai metai iš eilės. Turime būti pasiruošę išaugusiam EEPPS poreikiui ir tam sukurti aiškią reguliacinę aplinką. Komisija taip pat skatina valstybes nares palengvinti ir sudaryti platesnę prieigą prie EEPPS, įtraukiant ne tik stambiausias įmones, bet ir vidutinį bei smulkųjį verslą, viešąjį sektorių“, – dėmesį atkreipia LVEA direktorė.
Dabartinis kainų šuolis tik padidins EEPPS paklausą, nes verslai norės apsisaugoti nuo nepageidaujamų svyravimų.
Vėjo energetikos sektoriaus dalyvius Europoje vienijanti organizacija „Wind Europe“ kaip papildomas priemones kovoti su išaugusiomis elektros kainomis siūlo mažinti elektros energijos apmokestinimą, kuris daugelyje ES šalių yra didesnis nei kitų energijos rūšių, taip pat įgyvendinti Švarios energijos paketo (angl. Clean Eneergy Package) nuostatas tam, kad būtų užtikrintas lankstesnis energijos vartojimas. Tai dokumentų rinkinys, kuriuo vartotojai skatinami tapti elektros energijos gamybos ir tiekimo dalimi.
