Europos Parlamentui pasakytas komentaras žymi tono pasikeitimą ES po to, kai galingiausia ES šalis Vokietija išreiškė susirūpinimą, jog žema kainų riba gali atgrasyti tiekėjus, kurie verčiau rinksis pelningesnius regionus.
Penkiolika ES šalių – daugiau nei pusė bloko – kartu paragino ES nustatyti kainų „lubas“, sutariant, kiek būtų mokama už vamzdynais tiekiamas arba atgabentas dujas, šiauriniame pusrutulyje artėjant žiemai.
ES susiduria su energijos krize, nes dėl didžiulio dujų kainų šuolio elektros energijos gamybos kainos šovė į viršų.
Rusija, kuri anksčiau buvo pagrindinė Europos dujų tiekėja, užsuko čiaupus keršydama už ES sankcijas, paskelbtas dėl karo Ukrainoje, kurios, nors ir neliečia dujų sektoriaus, tačiau sumažino pelningesnės naftos eksportą.
„Esame pasirengę diskutuoti dėl dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų viršutinės ribos“, – Strasbūre posėdžiaujantiems Europos Parlamento nariams pranešė U.von der Leyen.
„Ši viršutinė riba taip pat būtų pirmas žingsnis kelyje į struktūrinę reformą ir bendrą mūsų elektros rinkos reformą“, – pridūrė ji.
Pasak EK vadovės, „turime žiūrėti ir į dujų kainas ne tik elektros energijos rinkoje“.
Sumažėjusio tiekimo tikimybė
U.von der Leyen nepatikslino, ar siūloma viršutinė kainų riba apimtų visą dujų importą – ne tik dujas, kurios daugiausia atkeliauja vamzdynais iš Rusijos, bet ir suskystintąsias gamtines dujas (SGD), kurios gali būti gabenamos iš viso pasaulio.
Briuselis palankiai pasisakė apie dujotiekiais tiekiamų dujų kainų apribojimus, siekdamas sumažinti Rusijos eksportą ir sutrukdyti gauti pajamas, kuriomis finansuojamas karas Ukrainoje.
Visgi jis priešinosi SGD kainų ribų nustatymui, baimindamasis, kad pardavėjai gali tiesiog nukreipti tiekimą į kitas rinkas, o tai reikštų dar mažesnį importą į ES.
Vokietija, tradiciškai buvusi didžiausia rusiškų dujų gavėja, taip pat atmetė šią idėją.
Tačiau ji patyrė spaudimą iš kitų ES šalių po to, kai paskelbė apie 200 mlrd. eurų (199 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą apsaugoti savo vartotojus nuo sparčiai augančių kainų.
U.von der Leyen pripažino, kad viršutinė kainų riba „turi trūkumų dujų tiekimo saugumo požiūriu“, tačiau tvirtino, kad „padėtis kritiškai pasikeitė“, o dabar „daugiau valstybių narių tam yra atviros, tuo pat metu mes esame geriau pasiruošę“.
EK vadovė nedetalizavo, kas pasikeitė, bet pažymėjo, jog ES dujų atsargos, reikalingos artėjančiai žiemai, pasiekė 90 proc. pajėgumų ir viršijo užsibrėžtą tikslą.
Ji taip pat pažymėjo, kad bet kokia viršutinė kainų riba būtų „laikinas sprendimas“ ir kad „išskirtiniais laikais reikalingos išskirtinės neatidėliotinos priemonės“.
