2017 11 15 /18:19

Ūkininkams – kompensacijos, energetikams – baudų vėzdas

Ekstremali padėtis dėl 40 metų Lietuvoje nematyto rudens potvynio, atrodytų, palietė tik žemdirbius – tuose pačiuose apsemtuose dirvonuose besimurdantys energetikai niekam nerūpi. Kol Lietuvos valdžia įrodinėja Europos Komisijai, kad ūkininkams reikia kompensuoti patirtus nuostolius, energetikai priversti įrodinėti Lietuvos valstybės įmonei, kad dirbti tokiomis sąlygomis neįmanoma.
Didelio kritulių kiekio pasekmės
Didelio kritulių kiekio pasekmės / Lietuvos elektros energetikos asociacijos nuotr.

Elektros infrastruktūros statybos įmonės su sunkiąja technika turi įvažiuoti į tuos pačius laukus, į kuriuos neįvažiuoja ūkininkai. Montuotojų sunkioji technika klimpsta laukuose, gadinamos pievos, žiemkenčių pasėliai, lauko ir vietinės reikšmės neasfaltuoti keliai. Tai piktina vietos gyventojus bei seniūnijų darbuotojus. Rajonų savivaldybės dėl tokių veiksmų net pradėjo drausti sunkiasvorei technikai važiuoti negrįstais keliais, kad jie liktų pravažiuojami gyventojams ir gelbėjimo tarnyboms.

„Situacija jau kuris laikas nesikeičia – apsemtose teritorijose dirbti neįmanoma. Tačiau net ir ten, kur paskelbta ekstremali padėtis, mūsų rangovų įmonės privalo rašyti prašymus valstybės įmonei ESO, kad ji nukeltų darbų įvykdymo terminus ir neskirtų delspinigių bei baudų. Tai užtrunka, todėl tokia ilga biurokratinė procedūra, švelniai tariant, kelia šypseną“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) vadovas Kęstutis Jauniškis.

Tačiau, pasak K.Jauniškio, yra dalykų, kurie itin kelia nerimą – dirbant tokiomis sąlygomis apie atliekamų darbų kokybę ir saugą sunku kalbėti. Elektros kabeliai nardinami į sklidinas vandens tranšėjas, elektros linijų atramos, transformatorinės, elektros apskaitų spintos montuojamos išplautame grunte. Tokio darbo rezultatai pasimatys pavasarį, kai akys klius už kreivų atramų ir pakrypusių spintų.

Neretai įmonės savo iniciatyva stabdo darbus net negavusios tam leidimo. Priežastis paprasta – kokybiškai atlikti darbų neįmanoma. Tačiau už tokius sprendimus įmonėms gresia delspinigiai ir baudos.

„Kartais daugiau supratimo sulaukiame ne iš valstybės, o iš ūkininkų, kurių laukus niokojame. Pavyzdžiui, užklimpusią bendrovės „Indastrus“ techniką, dirbusią Ignalinos rajone, iš purvyno padėjo ištraukti ūkininkas, kurio lauke vyko darbai. Štai tokie paradoksai“, – apmaudo neslėpė LEEA vadovas K.Jauniškis.

Asociacijos įmonės, priešingai nei ūkininkai, dėl patirtų nuostolių nežada reikalauti kompensacijų nei iš valstybės, nei iš Europos Komisijos.

„Kalbame ne apie kompensacijas, o apie požiūrį. Tikimės paprasčiausio supratimo ir daugiau dėmesio energetikos sektoriuje dirbančioms įmonėms, nes dabar dėmesio sulaukiame dažniausiai tik tuomet, kai dingsta elektra. Norime būti išgirsti, išklausyti, nes kalbama ne apie bulves, o apie strateginę reikšmę turintį sektorių“, – teigė LEEA vadovas.

„Išties kai kuriose šalies vietovėse padėtis dėl potvynių komplikuota ir darbo sąlygos gali būti sudėtingos. Mums svarbiausia – darbuotojų saugumas, todėl darbus, kurių dėl ekstremalios situacijos negalima atlikti, atidedame.

Kad viskas būtų atlikti saugiai ir kokybiškai, pagal sutartyse numatytas sąlygas pratęsiame darbų atlikimo terminus ir jokių sankcijų netaikome. Nuolat bendraujame ir apie tai kalbamės ir su rangovų įmonėmis, ir su Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA)“, – skelbiama ESO atsiųstame komentare.

VIDEO: Didelio kritulių kiekio pasekmės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis