Pirmąjį žingsnį iš rusiškų dujų tiekėjų pančių Ukraina žengė prieš porą mėnesių, kai pasirašė 10 mlrd. dolerių vertės susitarimą – iki šiol didžiausią tokį Europoje – su olandų kompanija „Shell“.
50 metų trukmės skalūninių dujų gavybos susitarimas, pasirašytas Davoso ekonomikos forumo metu – viena didžiausių užsienio investicijų Ukrainoje, kuri turi trečią pagal dydį skalūninių dujų gavybos potencialą Europoje.
Tačiau rusiškoji Rytų Ukraina – smarkiai prieš, tiek dėl ekologinių motyvų, tiek dėl, protestuotojų manymu, aklo Kijevo paliepimų vykdymo nesikonsultuojant su vietiniais.
„Visiems, kas kalba apie skalūnines dujas, reikėtų lipnia juosta užsilipdyti veidus. Tai būtų geriausia išeitis. Negalima apie tai kalbėti iš viso. Negalima kalbėt apie naujų taršos šaltinių kūrimą mūsų regione, nes tai būtų tėvynės išdavystė“, – komentavo Žaliųjų judėjimo atstovas Vladimiras Berezinas.
Alternatyvių dujų šaltinių atsiradimu Rytų Europoje itin nesuinteresuota ir Rusijos dujų eksporto gigantė „Gazprom“. Kijevo ir Maskvos dujų karai 2006-aisiais ir 2009-aisiais net buvo sustabdę tranzitinių dujų tekėjimą į Europą vidury žiemos palikdami šalti Bulgariją ir Slovakiją. Būtent dėl dabartinės vyriausybės manymu netinkamų dujų importo sąlygų savo premjeravimo metu išderėtų su Maskva šiuo metu oficialiai bausmę atlieka ir buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko.
